Skubanti dienos pradžia su kava, pietūs prie kompiuterio, ilgas sėdėjimas ir gausesnė vakarienė vakare daugeliui tapo įprasta rutina. Vis dėlto žarnynas į tokį režimą gali reaguoti pilvo pūtimu, tempimu, sunkumo pojūčiu ar pasikeitusiu tuštinimusi.
Gera virškinimo veikla dažniausiai priklauso ne nuo vieno stebuklingo produkto, o nuo kasdienių pasirinkimų: valgymo ritmo, fizinio aktyvumo, pakankamo skysčių kiekio ir galimybės atsipalaiduoti. Tad kokie įpročiai žarnynui gali būti palankiausi?
Virškinimui patinka pastovus režimas
Jei vieną dieną pusryčiaujate anksti, kitą kartą pirmą valgį atidedate iki vidurdienio, o praleistus pietus vakare bandote kompensuoti didele vakariene, virškinimo sistemai tenka prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio ritmo.
Reguliaresnis valgymas gali padėti palaikyti pastovesnę virškinimo veiklą. Reikšmės turi ir pats valgymo procesas. Skubėdami dažnai ne tik prasčiau sukramtome maistą, bet ir praryjame daugiau oro. Dalis jo pasišalina raugėjant, tačiau likęs oras patenka į žarnyną ir gali prisidėti prie dujų kaupimosi.
Valgant verta sulėtinti tempą, maistą gerai sukramtyti ir bent trumpam atidėti telefoną. Ramesnis valgymas gali sumažinti praryjamo oro kiekį, todėl vėliau rečiau vargina pilvo pūtimas ar tempimo pojūtis.
Skaidulos turi būti derinamos su vandeniu
Apie žarnyno veiklą neretai susimąstome tik tada, kai kelias dienas nepavyksta normaliai pasituštinti. Kad tokia situacija kartotųsi rečiau, kasdienėje mityboje svarbios skaidulos. Jų galima gauti valgant daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir ankštinių daržovių. Šie produktai padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą ir reguliarų tuštinimąsi.
Tačiau skaidulų kiekį reikėtų didinti palaipsniui, ypač jei anksčiau jų vartojote mažai. Staigus mitybos pokytis gali sukelti ne palengvėjimą, o pilvo pūtimą ir sunkumo jausmą.
Kartu būtina gerti pakankamai vandens. Skysčiai padeda skaiduloms sugerti vandenį, didinti išmatų tūrį ir lengviau slinkti žarnynu. Jei skaidulų padaugėja, bet vandens geriama per mažai, gali pasireikšti priešingas rezultatas – vidurių užkietėjimas.
Judėjimas svarbus ir žarnynui
Ilga darbo diena prie kompiuterio, kelionė automobiliu ir vakaras ant sofos pirmiausia gali atsiliepti nugarai ar kaklui. Vis dėlto nepakankamas aktyvumas gali turėti įtakos ir žarnyno veiklai.
Reguliarus judėjimas padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą. Tuo metu mažai judant dažniau gali varginti vidurių užkietėjimas ir su juo susijęs pilvo pūtimas. Tam nebūtina kasdien skirti laiko intensyvioms treniruotėms.
Įprotį judėti galima formuoti paprastais būdais: į pietus nueiti pėsčiomis, darbo metu dažniau pakilti nuo kėdės, liftą iškeisti į laiptus ar vakare išeiti pasivaikščioti. Kai judėjimas tampa įprasta dienos dalimi, jo nebereikia atskirai planuoti.
Stresas gali paveikti ir virškinimą
Prieš svarbų susitikimą ar įtemptą darbo savaitę pilvas kartais tampa jautresnis, nors mityba tuo metu nesikeičia. Tai gali būti susiję su žarnyno ir smegenų ryšiu.
Emocinė įtampa skirtingus žmones veikia nevienodai: vieniems stresuotu laikotarpiu tuštintis norisi dažniau, kitiems virškinimas sulėtėja. Dėl to gali atsirasti pilvo pūtimas, spazmai ar vidurių užkietėjimas. Į stresą ypač jautriai gali reaguoti žmonės, kuriuos vargina dirgliosios žarnos sindromas.
Visiškai išvengti streso nepavyks, tačiau galima neleisti jam tapti nuolatine būsena. Pasivaikščiojimas po darbo, ramesnis vakaras, mėgstama veikla, meditacija ar laikas be skubėjimo gali padėti pailsėti ne tik mintims, bet ir organizmui.
Kai gyvenimo būdo pokyčių neužtenka
Net ir valgant reguliariau, daugiau judant bei stengiantis neskubėti, pilvo negalavimai kartais išlieka. Tokiu atveju verta įvertinti, kas pastarosiomis dienomis pasikeitė: gal padaugėjo streso, pakito įprastas režimas arba pasikeitė tuštinimosi laikas.
Jei diskomfortą sukelia žarnyne susikaupusios dujos, o kartu jaučiamas pilvo pūtimas, skausmas ar spazmai, viena iš galimų pagalbos priemonių yra „Ibesan“. Ji gali padėti sumažinti šiuos simptomus ir palaikyti normalią žarnyno peristaltiką. Prieš naudojant medicinos priemonę svarbu perskaityti informaciniame lapelyje pateiktą informaciją ir laikytis nurodytų rekomendacijų.
Žarnyno būklę geriau vertinti ne pagal vieną dieną, o pagal pasikartojančius dėsningumus. Atkreipkite dėmesį, kaip jaučiatės po įtemptos savaitės, ilgai sėdėję ar pasikeitus įprastai rutinai. Jei pilvo negalavimai kartojasi, stiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, jų priežastį reikėtų aptarti su gydytoju.
