Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimas atsilieka ketveriais metais. Vis dėlto, jo vertinimu, tokio masto infrastruktūros projektui Europos Sąjungoje tai nėra išskirtinai didelis vėlavimas. Už projekto vykdymą Lietuvoje pagal nustatytą grafiką atsako Susisiekimo ministerija ir projekto įgyvendintoja „LTG Infra“.
„Rail Baltica“ vėluoja ketverius metus, tačiau ES tokio dydžio infrastruktūros megaprojektai vidutiniškai vėluoja daugiau nei 17 metų, pirmadienį žurnalistams sakė J. Taminskas. Kartu ministras pripažino, kad norėtų, jog europinė vėžė būtų įrengta greičiau.
Pagal numatytą planą iki 2028 metų turėtų būti nutiesta geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Varšuvos, o iki 2030-ųjų – užbaigta vėžė nuo Kauno iki Panevėžio.
Ministro teigimu, ketverių metų atsilikimas negali būti laikomas pasiteisinimu, tačiau ministerija ir „LTG Infra“ yra parengusios aiškią veiksmų seką bei terminų planą, kurio tikslas – iki 2030 metų užbaigti atkarpą nuo Kauno iki Panevėžio.
J. Taminskas taip pat priminė, kad pirmoji „Rail Balticos“ atkarpa nuo Kauno iki Lenkijos sienos buvo pastatyta 2015 metais. Nuo tada į ją nebuvo investuota, be to, nebuvo įrengta signalizacijos sistema. Jos diegimo darbai pradėti šiais metais, todėl 2028-aisiais, ministro teigimu, europine vėže iš Kauno į Varšuvą galės greičiau kursuoti krovininiai traukiniai ir važiuoti keleivinis traukinys.
Kalbėdamas apie projekto įgyvendinimo sunkumus kitose Baltijos šalyse, susisiekimo ministras nurodė, kad Estija, kaip ir Lietuva, darbus vykdo pagal grafiką. Tuo metu daugiau problemų kyla Latvijoje.
Pasak J. Taminsko, Latvija visą savo teritorijoje esančią atkarpą patikėjo vienam rangovui. Iššūkių, jo vertinimu, taip pat sukėlė sprendimas pirmiausia statyti stotį, o ne geležinkelio vėžę.
Užpraeitą savaitę po susitikimo su Latvijos premjeru ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad Baltijos valstybės turi ir toliau kartu siekti didesnio Europos Sąjungos finansavimo „Rail Baltica“ projektui.
J. Taminskas teigė, kad valstybės ES Daugiametėje finansinėje programoje (MFF) nuo 2028 metų yra sutarusios siekti didesnio finansavimo. Šiuo klausimu vyksta diskusijos su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, o tema keliama ir formalioje bei neformalioje Ministrų taryboje.
Artimiausias neformalios Ministrų tarybos susitikimas numatytas rugsėjo antroje pusėje Dubline. Ministro teigimu, jame taip pat bus keliamas finansavimo klausimas, nes šiuo metu planuojamos lėšos kariniam mobilumui ir kitiems infrastruktūros projektams yra nepakankamos – jos paskirstomos visoms ES valstybėms.
Kariniam mobilumui numatyta bendra 17 mlrd. eurų suma, kuri turi būti padalyta visoms ES narėms. Tuo metu vien „Rail Balticos“ projektui, pasak J. Taminsko, dar reikalinga 10 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje. Jį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
