KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Dronas su sprogmenimis prie Ukrainos lėktuvo: Berlynas ruošia atsaką, kuris gali smogti Maskvai

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pranešė, kad Berlynas su Europos ir NATO sąjungininkais derina atsaką į rugpjūtį Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą. Žiniasklaida skelbia, kad Vokietija ketina dėl mėginimo surengti diversiją apkaltinti Rusiją ir pritaikyti jai naujas sankcijas.

F. Merzas televizijai ARD per tradicinį vasaros interviu sakė, kad Vokietijos reakcija dar galutinai derinama su Europos Sąjungos ir NATO partneriais.

Vyriausybė kol kas nėra oficialiai patvirtinusi, kas atsakingas už incidentą Leipcigo oro uoste, tačiau įtariama, kad jį galėjo organizuoti Rusija. Kancleris konkretaus atsakymo nepateikė, bet nurodė, jog tyrimas artėja prie pabaigos, o sprendimas dėl atsako jau priimtas.

Rugpjūčio 4 d. Leipcigo–Halės oro uosto teritorijoje, netoli Ukrainos krovininio lėktuvo, buvo aptiktas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.

Tyrimą perėmusi Federalinė prokuratūra įvykį apibūdino kaip „rimtą išpuolį prieš Vokietijos transporto ir logistikos infrastruktūrą“.

Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas vėliau teigė, kad Leipcigo incidentas veikiausiai yra platesnio reiškinio dalis, o ne atskiras atvejis.

Saugumo tarnybos jau ne vienus metus įspėja apie Rusijos hibridines atakas. Tuo metu Vokietija ir jos NATO sąjungininkės didina investicijas į gynybą, siekdamos atsispirti Maskvos keliamai grėsmei.

Šaltiniai: Vokietija atsakomybę priskirs Rusijai

„Politico“ ir Vokietijos leidinys „Welt am Sonntag“, remdamiesi šaltiniais, skelbia, kad artimiausiomis dienomis F. Merzas gali oficialiai pareikšti, jog už mėginimą surengti diversiją Leipcigo oro uoste atsakinga Rusija. Ten buvo rastas sprogmenimis aprūpintas dronas.

Taip pat tikimasi, kad kancleris paskelbs apie naujas sankcijas Maskvai. Šaltinių teigimu, Vokietijos priemonės būtų derinamos su nauju Europos Sąjungos sankcijų paketu, kuris šiuo metu rengiamas Briuselyje.

Vienas šaltinis teigė, kad pavienių Rusijos diplomatų išsiuntimas arba Berlyne veikiančių „Rusijos namų“ uždarymas nebelaikomi pakankamu atsaku. Esą reikalingos griežtesnės sankcijos arba dar didesnė karinė parama Ukrainai.

„Politico“ šaltinių teigimu, Berlynas taip pat ruošiasi griežtai Maskvos reakcijai.

Vokietijos planuojamus veiksmus leidiniui komentavę šaltiniai pavadino „Zeitenwende 2.0“ – antruoju istoriniu lūžiu. Terminą „Zeitenwende“ pirmą kartą pavartojo tuometis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas apie Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ir staigius Berlyno santykių su Maskva pokyčius.

Bundesvero biudžetas per dvejus metus beveik padvigubės

Interviu F. Merzas taip pat buvo klausiama apie Vokietijos planuojamas dideles investicijas į gynybą. Bundesvero biudžetas turėtų padidėti nuo 82 mlrd. eurų 2026 metais iki 153 mlrd. eurų 2028-aisiais.

Kancleris teigė, kad būtina ištaisyti per pastaruosius 15 metų susikaupusius trūkumus ir užtikrinti, kad Bundesveras neturėtų spragų. Anot jo, Vokietija privalo gebėti pati apsiginti.

F. Merzas taip pat retoriškai klausė, kokia būtų nauda iš didžiausios tėvystės išmokos, jei šalis prarastų laisvę, o taikai Europoje iškiltų grėsmė.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad gynybos projektai turi būti gerokai ekonomiškesni. Kancleris paskelbė apie naują viešųjų pirkimų procedūrų peržiūrą, kuri bus vykdoma kartu su gynybos ministru Borisu Pistoriumi.

F. Merzo teigimu, pagrindinis tikslas – modernizuoti kariuomenę. Jis nenori, kad Vokietija būtų priversta naudoti pasenusias ginklų sistemas, nes technologijos, taip pat ir gynybos pramonėje, sparčiai vystosi.

Kancleris atkreipė dėmesį, kad universitetuose ir tyrimų institucijose kuriamos naujos idėjos, o gynybos pramonės startuoliai sparčiai plečiasi.

Jo teigimu, ginkluotė nebūtinai turi būti brangi. F. Merzas paminėjo Ukrainos patirtį kuriant nebrangius gynybos sprendimus, įskaitant bepilotes skraidykles, naudojamas kare su Rusija.

ELTA primena, kad rugpjūčio 25 d. F. Merzas pareiškė, jog asmenys ir grupuotės, atsakingi už hibridines atakas prieš Vokietiją, tarp jų – už oro uoste rastą droną su sprogmenimis, „už tai sumokės“. Tačiau konkretaus įtariamojo kancleris tada neįvardijo.

Rugpjūčio 5 d. Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste, netoli Ukrainos krovininio lėktuvo „Antonov An-124“, taip pat buvo rastas dronas su sprogmenimis. Kitas dronas, kaip manoma, susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris nutraukė leidimąsi Leipcige, kai dėl pirmojo incidento buvo uždaryti oro uosto kilimo ir tūpimo takai.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?