Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ su Valgymo sutrikimų linijos psichologe Veronika Mudėnaite-Savickiene aptarti valgymo sutrikimai, daugiausia dėmesio skiriant priepuoliniam persivalgymui.
Nuolatinis noras varstyti šaldytuvo ir spintelių dureles, sunkiai kontroliuojamas valgymas bei neigiamos emocijos ne visada reiškia valios stoką. Tokie požymiai gali signalizuoti apie rimtą persivalgymo sutrikimą.
Kartais pakanka vienos dietos
Psichologė pasakojo, kad valgymo sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti genetika. Jei su tokiomis problemomis jau buvo susidurta šeimoje, sutrikimas gali pasikartoti ir vėlesnėse kartose.
Ypač tai aktualu kalbant apie nervinę anoreksiją ir nervinę bulimiją. Tokiais atvejais eksperimentai su mityba gali būti itin pavojingi. V. Mudėnaitė-Savickienė pabrėžė, kad polinkį turinčiam žmogui valgymo sutrikimą gali išprovokuoti net viena dieta.
Visiems valgymo sutrikimams dažnai būdingos įkyrios mintys apie maistą ir kūną, iškreiptas savo kūno vertinimas, nepasitikėjimas savimi, žema savivertė ir gėdos jausmas. Ilgainiui gali atsirasti vienišumas, nerimas, depresija bei nemiga.
Nervinės anoreksijos atveju žmogų lydi baimė priaugti svorio, noras jo atsikratyti, perfekcionizmas ir griežtos mitybos taisyklės. Maistas skirstomas į „gerą“ ir „blogą“, o suvalgius, žmogaus manymu, nesveiko maisto kyla nerimas. Specialistė tokį maistą vadina pramoginiu, nes jis yra natūrali mitybos dalis.
Nervinei bulimijai gali būti būdingas maisto ribojimas, persivalgymo epizodai, po kurių kyla gėda ir kaltė. Vėliau žmogus bando pašalinti suvalgytą maistą, o ciklas kartojasi: ribojimas, persivalgymas, kaltė ir maisto šalinimas.
Kada persivalgymas tampa sutrikimu?
Priepuolinis valgymas pasireiškia tada, kai žmogus suvalgo didelį kiekį maisto ir jaučia praradęs kontrolę. Po to dažnai atsiranda gėda bei kaltė, todėl bandoma vėl riboti maistą ar laikytis dietos. Vis dėlto, skirtingai nei nervinės bulimijos atveju, nebūna kompensacinio elgesio – persisportavimo ar maisto šalinimo.
Tačiau ne kiekvienas gausesnis valgymas reiškia sutrikimą. Jei dieną žmogus suvalgo per mažai, vakare organizmas natūraliai siekia atkurti energijos balansą. Tokiu atveju didesnis suvalgyto maisto kiekis nėra emocinis valgymas, nes tai reakcija į maisto trūkumą.
Persivalgymo tikimybę taip pat didina draudimai sau valgyti vadinamąjį „nesveiką“ arba pramoginį maistą. Ilgos pertraukos tarp valgymų gali lemti stiprų alkį, todėl vakare žmogus gali suvalgyti daugiau, siekdamas patenkinti organizmo poreikį.
Jeigu žmogus maitinasi reguliariai, renkasi pakankamas ir įvairias porcijas, tarp valgymų nedaro pernelyg ilgų pertraukų, tačiau vis tiek maistu bando save nuraminti, tai gali būti emocinio valgymo požymis.
Pasak psichologės, problema išryškėja tuomet, kai maistu sprendžiamos visos nemalonios ar džiugios emocijos. Tokiu atveju valgymas tampa vieninteliu arba pagrindiniu būdu tvarkytis su išgyvenimais.
Laidą „Sveikatos DNR“ galima žiūrėti kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laida skelbiama TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
03:00 Specialistei nerimą keliančios šių dienų kūno tendencijos
04:30 Veiksniai, prisidedantys prie valgymo sutrikimų atsiradimo
07:50 Valgymo sutrikimais sergančio paciento profilis
11:40 Emocinio valgymo ir persivalgymo sutrikimo skirtumai
14:30 „Nesveiko“ maisto ir „pramoginio“ maisto sąvokų skirtumai
15:10 Valios neturėjimas – pagrindinis mitas apie persivalgymo sutrikimą
18:40 Valgymo sutrikimą išduodantis elgesys ir artimųjų reakcija
22:20 Ar įmanoma valgymo sutrikimą išsigydyti be specialistų?
23:50 Kaip gydomas valgymo sutrikimas su specialistais?
25:30 Pirmieji žingsniai valgymo sutrikimo gydymo link
27:20 Išgydytas valgymo sutrikimas – kaip vėl nepaslysti?
