Pagal pasirašytas sutartis pramoninio bendradarbiavimo gynybos srityje įsipareigojimų vertė Lietuvoje viršijo 100 mln. eurų. Apie tai antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministerija šią informaciją paskelbė rugsėjo 1-ąją įsigaliojus Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimams. Jais siekiama atsisakyti perteklinių procedūrų, o pagrindinė atsakomybė už pramoninio bendradarbiavimo įgyvendinimą perduodama KAM.
Pramoninis bendradarbiavimas ginkluotės įsigijimo srityje reiškia susitarimus, kai gynybos įrangos tiekėjas į projektą įtraukia vietos pramonę. Tai gali būti dalies gamybos, technologijų ar techninės priežiūros darbų perdavimas Lietuvos įmonėms.
Pagal atnaujintą tvarką sprendimai dėl tokio bendradarbiavimo būtų priimami vykdant pirkimus, kurių vertė viršija 20 mln. eurų. Iki šiol ši riba buvo 5 mln. eurų.
KAM teigimu, toks pakeitimas leis dėmesį sutelkti į strategiškai svarbius gynybos pirkimus, galinčius suteikti Lietuvos pramonei ir nacionaliniam saugumui reikšmingą bei ilgalaikę naudą.
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas įsigaliojo užpernai liepą. Per šį laikotarpį krašto apsaugos institucijos pasirašė penkias pramoninio bendradarbiavimo sutartis.
Ministerija nurodo, kad šiose sutartyse numatytos konkrečios investicijos ir naujų pajėgumų kūrimas Lietuvoje. Tarp jų – haubicų remonto pajėgumai, investicijos į gamybos įrangą, technologijų perdavimas šaudmenų ir sprogiųjų medžiagų kokybės vertinimui, taip pat mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir specialiosios technikos įrengimo darbai.
Ministras Robertas Kaunas teigia, kad peržengta 100 mln. eurų riba rodo, jog pramoninis bendradarbiavimas Lietuvoje tampa praktiniu instrumentu, suteikiančiu realios naudos šalies gynybos pramonei. Jo vertinimu, tai nėra vien formalūs įsipareigojimai – kalbama apie Lietuvoje kuriamus pajėgumus, investicijas, technologijų perdavimą ir inovacijas.
R. Kaunas taip pat pabrėžė, kad dabar svarbu užtikrinti greitesnį ir efektyvesnį mechanizmo veikimą. Jo teigimu, nuo rugsėjo 1 dienos įsigalioję pakeitimai mažina perteklinę biurokratiją, sutelkia kompetencijas ir aiškiai paskirsto atsakomybę už visą pramoninio bendradarbiavimo procesą.
KAM aiškina, kad pramoninio bendradarbiavimo taikymas mažesnės vertės pirkimuose gali užtęsti karinės įrangos įsigijimą ir neproporcingai padidinti galutinę komercinių pasiūlymų kainą.
Todėl pakeitimais siekiama pastangas nukreipti į tuos pirkimus, kuriuose pramoninis bendradarbiavimas gali duoti didžiausią rezultatą, teigia ministerija.
Įsigaliojus pataisoms taip pat atsisakoma procedūrų, kurios, KAM vertinimu, praktikoje nesukuria papildomos vertės, tačiau apsunkina derybas ir sutarčių sudarymą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir toliau rengs išvadą dėl pramoninio bendradarbiavimo pagrįstumo, tačiau nebedalyvaus pasirašant sutartį. Vertinant, ar toks bendradarbiavimas pagrįstas, taip pat nebereikės Užsienio reikalų ministerijos dalyvavimo.
Keičiamos ir įsipareigojimų apskaičiavimo sąlygos, kad tiekėjams tenkanti rizika bei jos galima įtaka kainai būtų mažesnė. 30 proc. įsipareigojimai būtų skaičiuojami nuo faktiškai įsigyjamų kiekių, o ne nuo didžiausios galimos sutarties vertės. Ministerijos vertinimu, tai sumažintų tiekėjams kylantį neapibrėžtumą ir riziką, kad dėl galimų įsipareigojimų jų pasiūlyta kaina išaugs.
KAM nurodo, kad įstatymo pakeitimais siekiama pramoninį bendradarbiavimą paversti ne papildoma biurokratine procedūra, o priemone, padedančia Lietuvoje kurti gynybos pajėgumus, pritraukti investicijų, diegti naujas technologijas ir stiprinti gynybos bei saugumo pramonę.
Kaip rašė BNS, po Valstybės kontrolės audito, kuriame buvo vertinti 2021–2025 metų krašto apsaugos sistemos ginkluotės ir karinės įrangos pirkimai, KAM rugpjūčio pabaigoje paskelbė rudenį Vyriausybei teiksianti įstatymų projektus. Jais būtų siekiama sudaryti sąlygas ginkluotę ir karinę įrangą įsigyti greičiau.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
