Kaune atsisveikinus su traukinio mirtinai partrenktu 16-mečiu Adrijumi Lapieniu, jo mama Dita viešai išreiškė dėkingumą žmonėms, kurie šeimai buvo šalia išgyvenant skaudžią netektį.
Moteris teigė, kad atsisveikinimo metu išvydusi daugybę į laidotuves susirinkusių jaunuolių suprato, kokį stiprų pėdsaką jos sūnus paliko kitų žmonių širdyse.
Po sūnaus laidotuvių mama prabilo apie tai, kas ją labiausiai sujaudino
Dita dėkojo visiems, kurie reiškė užuojautą, teikė palaikymą ir buvo kartu šiomis sunkiomis dienomis. Ji sakė jaučianti žmonių gerumą, nors patiriamas skausmas yra nepaprastai didelis.
Moteris pabrėžė esanti dėkinga už kiekvieną žvilgsnį, apkabinimą, šypseną, ištartą žodį ir net tylų buvimą kartu.
Didžiausią įspūdį jai paliko atsisveikinimo metu matytas vaizdas. Mama pasakojo mačiusi minias jaunuolių, kurie sakė gražius žodžius jos sūnui, ėjo prie jo karsto ir kelias dienas budėjo.
Anot Ditos, būtent tada ji suvokė, kad, nepaisant netekties skausmo ir apėmusio pykčio dėl tokios neteisybės, Adrijaus mirtis negalėjo būti beprasmė. Jos teigimu, sūnus žmonių širdyse paliko tiek meilės, kad jai pačiai sunku tai aprėpti ir suvokti.
Moteris pripažino niekada nemačiusi nieko panašaus – tiek žmonių, jaunų širdžių ir meilės jos sūnui.
„Man yra didžiulė garbė būti jo mama“
Įrašo pabaigoje Dita rašė be galo didžiuojasi savo sūnumi – žmogumi, kurį užaugino, jo skleidžiama šviesa ir meile, kurią jis paliko kitų gyvenimuose.
Moteris sakė jaučianti didžiulę garbę, kad būtent jai buvo patikėta Adrijų auginti ir mylėti. Nors dabar ji nebegali jo apkabinti, sūnus visada liks jos vaiku ir širdies dalimi.
Dita taip pat pabrėžė, kad jai sunku rasti tinkamus žodžius padėkai išreikšti, tačiau kiekvieną žmonių gerumo akimirką ji nešiosis savo širdyje.
Baigdama jautrų įrašą mama linkėjo sūnui ilsėtis ramybėje. Ji rašė tikinti, kad Adrijus dabar yra pas Tėvą danguje ir taps angelu sargu ant jos peties. Moteris sūnui išreiškė meilę ir sakė, kad jis buvo didžiausia dovana jos gyvenime.
