Nors šiltuoju metų laiku vaikų infekcinių ligų gydytojams darbo paprastai sumažėja, specialistai įspėja, kad tai gali būti tik laikina ramybė. Nerimą ypač kelia mažėjantis skiepijimo mastas ir augantis neskiepytų vaikų skaičius. Gydytoja Inga Ivaškevičienė sako, kad ligos protrūkiui gali pakakti vos vienos kibirkšties.
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, liepą Lietuvoje užregistruota daugiau kokliušo atvejų nei ankstesniais šių metų mėnesiais.
Kokliušas niekur nedingo
Liepos mėnesį nustatyti 24 kokliušo atvejai. Palyginimui, balandį, gegužę ir birželį jų buvo nuo 6 iki 8.
Iš liepą susirgusių žmonių 13 buvo jaunesni nei 3 metų vaikai, 4 priklausė 4–6 metų amžiaus grupei, 6 buvo 10–14 metų paaugliai, o vienas susirgęs asmuo buvo suaugęs.
NVSC specialistai teigia, kad bendras sergamumo kokliušu augimas šiemet nefiksuojamas, tačiau liga tebėra aktuali visuomenės sveikatos problema. Pasak centro, per pastarąjį dešimtmetį sergamumas Lietuvoje reikšmingai sumažėjo.
Iki 2023 metų sergamumas nuosekliai mažėjo, tačiau 2024-aisiais situacija smarkiai pasikeitė. Tais metais užregistruoti 898 kokliušo atvejai, o sergamumo rodiklis siekė 31,07 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
2025 metais rodiklis sumažėjo: registruoti 188 atvejai, arba 6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vis dėlto NVSC nurodo, kad šis skaičius išlieka gana aukštas.
2024 metais Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse sergamumas pasiekė 54,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tai buvo daugiau nei aštuonis kartus daugiau nei 2023 metais, kai rodiklis siekė 6,7 atvejo, ir 78 kartus daugiau nei 2022 metais, kai buvo registruota 0,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje 2026 metais iki rugsėjo 1 dienos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruoti 89 kokliušo atvejai. Daugiausia jų nustatyta Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Didžiausią pavojų liga kelia kūdikiams
Nors kokliušo atvejų vis dar pasitaiko, gydytojai pastebi, kad sunkių ligos formų pacientų pastaruoju metu mažiau.
VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė teigė, kad šiuo metu nematyti ankstesniam dideliam sergamumo pakilimui prilygstančios situacijos. LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pridūrė, kad susirgimai greičiausiai dažniau nustatomi ambulatoriškai, nes ligoninėje sunkesnių atvejų nepasitaikė.
Pasak I. Ivaškevičienės, ligos sunkumas dažniausiai priklauso nuo paciento amžiaus. Mažiausi vaikai serga sunkiausiai, o vyresni vaikai ir paaugliai dažnai patiria lengvesnę ligos formą, tačiau gali ilgai kosėti. Tokiais atvejais kokliušas dažnai nustatomas ambulatoriškai, o pacientai į ligoninę nepatenka.
Didžiausia rizika kyla kūdikiams, ypač jaunesniems nei šešių mėnesių ar vienų metų. Jie dėl infekcinės ir užkrečiamos ligos dažnai siunčiami į trečio lygio ligoninę bei izoliuojami. Gydytoja teigė, kad daugiau nei pusmetį tokių pacientų nebuvo.
Tymai gali sugrįžti bet kada
Vis dėlto gydytoja ragina neatsipalaiduoti. Jei nepasiekiamas pakankamas skiepijimo lygis, didėja ne tik kokliušo, bet ir kitų skiepais valdomų ligų protrūkių tikimybė.
„Skiepų apimtys nedidėja. O kuo mažiau skiepijama, tuo daugiau gali būti šios ar kitų ligų protrūkių“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Ypač nerimą, jos teigimu, kelia tymai. Nors pastaruoju metu naujų atvejų Lietuvoje nebuvo daug, keli susirgimai buvo nustatyti Kaune. Gydytoja pabrėžė, kad mažėjant skiepijimo apimtims kasmet daugėja imlių vaikų.
„Kalbant apie tymus, gyvename lyg sausame miške, kai mažiausia žiežirba gali sukelti didelį gaisrą“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Pasak jos, dabar situacija sąlyginai stabili, tačiau neįmanoma numatyti, kada gali prasidėti naujas protrūkis. 2019 metų protrūkio metu pirmiausia susirgimų daugėjo Europoje, o vėliau jie pasiekė ir Lietuvą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per 12 mėnesių iki 2026 metų balandžio 30 dienos Europoje užregistruota 3,7 tūkst. tymų atvejų. Daugiausia jų nustatyta Bulgarijoje.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad 2024 metais nuo tymų pasaulyje mirė apie 95 tūkst. žmonių. Daugiausia tai buvo neskiepyti arba nevisiškai paskiepyti vaikai iki penkerių metų. Šiemet tymų protrūkis užfiksuotas ir Latvijoje.
NVSC duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Lietuvoje nustatyta 10 tymų atvejų. Pernai 11 atvejų buvo užregistruota per visus metus.
Neskiepytiems vaikams gydymas tampa sudėtingesnis
I. Ivaškevičienė taip pat priminė apie raudonukę. Nors jos atvejai Lietuvoje pavieniai, ši liga ypač pavojinga nėščiosioms, nes gali sukelti vaisiaus apsigimimus ir persileidimą. Sveikam vaikui raudonukė paprastai nėra sunki infekcija.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad tėvai kartais gali manyti, jog neskiepijus vaiko neįvyko nieko blogo. Tačiau didėjant neskiepytų vaikų skaičiui, protrūkio atveju infekcijos galėtų plisti gerokai greičiau.
Gydant neskiepytus vaikus medikams tenka vertinti daugiau galimų karščiavimo priežasčių. Dėl to neretai pasirenkami platesnio spektro antibiotikai, siekiant aprėpti daugiau galimų sukėlėjų, todėl gydymas tampa sudėtingesnis.
Gydytoja taip pat apgailestavo, kad dalis vaikų nepasiskiepija nuo rotaviruso. Nors vasara nėra šios infekcijos sezonas, pavasarį ligoninėje gydyta nemažai neskiepytų vaikų, susirgusių rotavirusine infekcija. Pasak medikės, šių susirgimų buvo galima išvengti.
Rugsėjis – tinkamas metas peržiūrėti skiepus
Vasarą, gydytojos teigimu, daugiausia pasitaikė žarnyno infekcijų, tarp jų – nemažai kampilobakteriozės atvejų. Tačiau prasideda kvėpavimo takų infekcijų sezonas: atvėso orai, vaikai sugrįžo į kolektyvus, todėl sergamumas netrukus, kaip ir kasmet, gali padidėti.
Kol dar neprasidėjo peršalimo ligų sezonas, tėvams rekomenduojama patikrinti, ar vaikai paskiepyti pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių.
I. Ivaškevičienė pabrėžė, kad sumažėjus sergamumui infekcinėmis ligomis dabar yra tinkamas laikas įsitikinti, ar visi vaikui priklausantys skiepai atlikti.
