Naujausio tarptautinio PISA tyrimo duomenimis, Lietuvos penkiolikmečiai pagal skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatus patenka tarp 30 stipriausių šalių. Lietuva lenkia Latviją, tačiau nusileidžia Estijai ir Lenkijai. Vis dėlto geri bendri rodikliai slepia reikšmingas problemas: minimalaus žinių lygio nepasiekia daugiau kaip penktadalis mokinių, o mokymosi rezultatų skirtumas tarp sostinės ir regionų yra beveik dvigubai didesnis nei EBPO vidurkis.
Prie mokinių pasiekimų prisideda ir kiti iššūkiai. Lietuvoje daugiau moksleivių nei vidutiniškai EBPO šalyse be pateisinamos priežasties praleidžia pamokas. Mokytojai taip pat pastebi, kad į vyresnes klases dalis vaikų ateina turėdami ankstesniais metais susiformavusių spragų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada stiprinti pagalbą tiek mokymosi sunkumų patiriantiems, tiek gabiems mokiniams.
Kasdieniai mokinių sunkumai
Po pertraukos į Vilniaus Antakalnio gimnazijos klasę grįžę mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje nagrinėjo antikos literatūrą. Dešimtokė Indrė pasakojo, kad ne visada lengva suprasti dėstomą temą, o namų darbams kartais tenka skirti nuo vienos iki keturių valandų. Kai kada tai užima beveik visą vakarą.
Vienuoliktokas Ignas tarp didžiausių mokymosi sunkumų įvardijo disciplinos stoką. Po dienos mokykloje jam ne visada norisi mokytis – dažniau norisi pamiegoti ir pabūti vienam. Vaikinui labiau patinka humanitariniai dalykai, kuriuose reikia išmokti ir papasakoti tekstą, nei matematikos užduotys, reikalaujančios įsiminti formules.
Mokytojai pastebi žinių spragas ir koncentracijos stoką
Matematikos sunkumus mato ir mokytojai. Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė teigė, kad dalis devintokų į gimnaziją ateina neturėdami bazinių matematikos žinių, kurios turėtų būti įgytos penktoje ir šeštoje klasėse. Pasak jos, mokinių gebėjimai menkėja, o dalis jų gimnazijai nėra tinkamai pasiruošę.
Direktorė taip pat atkreipė dėmesį į telefonų poveikį mokinių susikaupimui. Jos teigimu, per 45 minučių pamoką nedaugelis mokinių gali ramiai išbūti susitelkę 10–15 minučių. Ji sakė, kad tai yra karta, kurią tam tikru metu suaugusieji apleido.
PISA tyrimas atskleidė didelę atotrūkio problemą
PISA tyrime Lietuvos penkiolikmečiai užėmė vietą tarp 30 geriausių iš 91 dalyvavusios šalies ir aplenkė maždaug du trečdalius valstybių. Lietuva pagal rezultatus nusileido Estijai bei Lenkijai, bet aplenkė Latviją.
Tačiau daugiau kaip penktadalio mokinių žinios nesiekia minimalaus antrojo bazinio lygmens. EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė pabrėžė, kad daugiau nei 20 proc. tokio lygio nepasiekiančių mokinių yra per didelis skaičius ir tai kelia susirūpinimą įvairioms šalims.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad į šią problemą orientuota mokymosi pasiekimų gerinimo programa. Pagal ją mokiniams, kurie per nacionalinius pasiekimų patikrinimus ketvirtoje ir aštuntoje klasėje nepasiekia reikiamo lygio, pagalba turėtų būti suteikiama iš karto.
Šalies vidurkiai taip pat neparodo viso vaizdo. Sostinės ir didžiųjų miestų mokiniai mokosi geriau nei jų bendraamžiai regionuose. Gamtos mokslų srityje skirtumas tarp šių grupių siekia 65 taškus – tai beveik dvigubai daugiau nei EBPO vidurkis. Didžiausias užfiksuotas atotrūkis viršija 100 taškų.
Marijampolės „Ryto“ progimnazijos direktorius Vladas Klasavičius mano, kad valstybės mastu būtina stiprinti mokytojo profesijos prestižą. Jis atkreipė dėmesį, kad didesniuose miestuose vaikams dažniau padeda finansiškai stipresnės šeimos, o regionuose gabūs mokiniai ne visada sulaukia pakankamai tėvų dėmesio ir motyvacijos palaikymo.
Pamokų lankomumas ir mokymosi trukmė taip pat svarbūs
Lietuvoje pamokas be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau mokinių nei vidutiniškai EBPO šalyse. Tyrimas taip pat parodė, kad geriausių gamtos mokslų rezultatų pasiekia tie mokiniai, kurie namų darbams per dieną skiria nuo 30 minučių iki valandos. Skiriant mokslams keturias valandas, rezultatai būna gerokai prastesni.
Rita Dukynaitė aiškino, kad vien ilgesnis mokymasis nepadeda – svarbi efektyvi tam skiriama trukmė, o ne persimokymas ar neefektyvus darbas.
Ministerija planuoja stiprinti ir skaitymo gebėjimus. Jonas Petkevičius sakė, kad tyrime išryškėjusias spragas pirmiausia ketinama spręsti kuriant naujas skaitymą skatinančias programas.
Dar viena pripažįstama problema – per mažai Lietuvos mokinių pasiekia aukščiausius gebėjimų lygius. Viceministras teigė, kad metas daugiau dėmesio skirti gabiems vaikams, o Nacionalinė švietimo agentūra rengia specialias, taip pat informacinėmis technologijomis pagrįstas programas.
PISA tyrime dalyvavo beveik 8 tūkstančiai mokinių iš 295 Lietuvos mokyklų.
