Gebėjimas perskaityti tekstą dar nereiškia, kad mokinys jį suprato. Reikia mokėti atrinkti esminę informaciją, susieti skirtingas teksto dalis, atskirti faktus nuo nuomonės ir įvertinti šaltinio patikimumą. Šiuos penkiolikmečių gebėjimus vertinantis EBPO PISA tyrimas rodo, kad skaitymo rezultatai prastėja: 2018–2025 m. jie reikšmingai sumažėjo 56 iš 74 švietimo sistemų. EBPO šalyse vidurkis nukrito 25 taškais – tai daugiau nei vienų mokslo metų pažangos skirtumas.
Lietuvoje 2025 m. penkiolikmečių skaitymo rezultatas buvo 464 taškai – beveik toks pat kaip EBPO vidurkis, siekęs 461 tašką. Vis dėlto iki Europos lyderės Estijos mūsų mokiniams dar trūksta beveik dvejų mokymosi metų. Be to, per beveik du dešimtmečius Lietuvos rodiklis iš esmės nepasistūmėjo į priekį: 2006 m., kai šalis pirmą kartą dalyvavo PISA tyrime, rezultatas buvo 470 taškų, o 2025 m. – 464.
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė pabrėžia, kad ypač neramina mokinių, nepasiekiančių bazinio lygio, dalis. Jos teigimu, daugiau nei kas ketvirtas Lietuvos penkiolikmetis į tolesnį mokymąsi ateina neturėdamas pakankamai tvirtų gebėjimų suprasti ir atsirinkti informaciją.
PISA baziniu laiko lygį, kuriuo mokinys geba suvokti pagrindinę vidutinio ilgio teksto mintį, rasti konkrečiai reikalingą informaciją ir, kai to aiškiai prašoma, įvertinti teksto paskirtį bei formą. 2025 m. šio lygio nepasiekė 28 proc. Lietuvos penkiolikmečių.
Skaitoma greičiau, bet suprantama prasčiau
PISA rezultatai atskleidžia ne tik bendrą pasiekimų mažėjimą, bet ir besikeičiantį skaitymo būdą. 2018–2025 m. EBPO šalyse maždaug 7 procentiniais punktais sumažėjo tiksliai ir sklandžiai skaitančių mokinių dalis. Tuo metu „skubančių skaitytojų“ – tekstą labai greitai peržvelgiančių, tačiau dažniau klystančių – dalis beveik padvigubėjo: nuo 6,6 iki 11,4 procentinių punktų.
Daugiausia sunkumų kyla tada, kai užduočiai atlikti reikia daugiau laiko ir susikaupimo. Mokiniai prasčiau sprendžia užduotis, susijusias su ilgesniais tekstais, taip pat tas, kuriose nepakanka vien surasti atsakymą – informaciją reikia palyginti, įvertinti ar susieti su kitomis teksto dalimis. Tyrimas taip pat rodo, kad užduočių pradžioje rezultatai būna geresni nei vėliau: ilgėjant darbui ir mažėjant dėmesio išlaikymui, atlikimas prastėja. EBPO tai sieja su silpnėjančiu gebėjimu arba noru ilgiau susikaupti.
Lietuvoje mažėja ir aukščiausius skaitymo lygius pasiekiančių mokinių dalis. 2022 m. tokių mokinių buvo 5 proc., o 2025 m. – 4 proc. Šie mokiniai geba analizuoti sudėtingus tekstus, palyginti kelių šaltinių informaciją, pastebėti prieštaravimus ir pagrįstai įvertinti, kuria informacija galima pasitikėti. Todėl, pasak L. Tilvytės, svarbu vertinti ne tik tai, kiek vaikų nepasiekia bazinio lygio, bet ir kodėl nedidelė dalis pasiekia aukščiausius rezultatus.
Airija ir Estija spragas stebi anksčiau
Skaitymo nuosmukis palietė ir stipriausias Europos šalis, tačiau jų rezultatai tebėra gerokai aukštesni už Lietuvos. 2025 m. Airijoje bazinį skaitymo lygį pasiekė 84 proc. penkiolikmečių, Estijoje – 83 proc., Lietuvoje – 72 proc. Tai reiškia, kad Airijoje ir Estijoje bazinių gebėjimų neturi maždaug kas šeštas mokinys, o Lietuvoje – daugiau nei kas ketvirtas.
L. Tilvytė nurodo, kad Airija į prastėjančius rezultatus pradėjo reaguoti daugiau nei prieš dešimtmetį. Šalyje buvo sutarta mažinti silpnai skaitančių mokinių dalį ir kartu auginti geriausiai besimokančiųjų skaičių. Nuo 2012 m. pradinėse mokyklose kalbai ir raštingumui skiriama papildoma valanda per savaitę, mokytojams suteikta daugiau pagalbos ir konkrečių metodų skaitymui stiprinti. Mokyklose paskirti už šią sritį atsakingi žmonės, o mokinių pažanga pradėta reguliariai sekti. Sunkumų patiriantiems vaikams pagalba siekiama suteikti kuo anksčiau.
Panašus modelis taikomas Anglijoje. Šešerių metų vaikams atliekamas nacionalinis skaitymo pagrindų patikrinimas, padedantis mokytojams iš karto nustatyti, kuriems mokiniams reikia papildomo dėmesio. Jei nustatytas lygis nepasiekiamas, gebėjimai dar kartą tikrinami kitais metais.
Estijoje mokinių pasiekimai taip pat nuosekliai stebimi skirtingais ugdymo etapais. Šalies duomenų sistemos leidžia vertinti ne tik testų ir egzaminų rezultatus, bet ir individualią mokinio pažangą laikui bėgant. Nors nuo 2015 m. Estijos skaitymo rodikliai taip pat sumažėjo, šalis išlieka tarp Europos lyderių.
Šių valstybių patirtis, pasak L. Tilvytės, rodo, kad nereikėtų laukti, kol skaitymo spragos išryškės po kelerių metų. Pažangą būtina stebėti nuolat, kad sunkumai būtų pastebėti anksti ir mokiniui būtų suteikta konkreti pagalba. Kartu svarbu nepamiršti ir stipresnių vaikų – jiems reikia sudėtingesnių užduočių bei daugiau galimybių tobulėti.
PISA 2025 taip pat iškelia klausimą, kaip mokyklos naudoja sukauptus duomenis. Vien surinkti testų, egzaminų ar apklausų rezultatus nepakanka. Jie turi padėti nustatyti, kuriam vaikui reikalinga pagalba, įvertinti, ar pasirinkta priemonė veikia, ir prireikus ją pakeisti.
Lietuvoje dažnai žinomi bendri šalies, savivaldybės ar mokyklos vidurkiai, tačiau, L. Tilvytės teigimu, svarbiausia matyti konkretaus vaiko pažangą: kada jo skaitymo gebėjimai sustojo, kokia pagalba buvo suteikta ir ar ji davė rezultatą. Duomenų rinkimas, jos pabrėžia, neturėtų baigtis ataskaita – jis turi virsti konkrečiais veiksmais.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
