Gausios liūtys kai kuriuose Lietuvos regionuose jau pridarė didelės žalos daržovių augintojams. Po vandeniu atsidūrė kopūstų, morkų, bulvių ir svogūnų laukai, o ūkininkai nuostolius skaičiuoja šimtais tūkstančių eurų. Vis dėlto kol kas neaišku, ar mažesnis vietos derlius rudenį automatiškai reikš brangesnes daržoves parduotuvėse.
Augintojai teigia, kad dalies derliaus išgelbėti gali nepavykti. Tikslesnis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus daržovių derliaus nuėmimą. Padėtį sunkina ir įmirkę laukai, į kuriuos kai kur neįmanoma įvažiuoti technika, o ilgiau vandenyje laikytų daržovių kokybė prastėja.
Kai kurių kopūstų derliaus nebeapsimoka imti
Kelmės rajone ūkininkaujantis Algimantas Vaupšas pasakoja, kad po gausių kritulių dalis jo laukų buvo užlieta. Jo teigimu, kai kurios daržovės jau pūva stovėdamos vandenyje.
Ūkyje auginami kopūstai, bulvės, morkos ir brokoliai. Kol kas ūkininkas negali tiksliai pasakyti, kiek derliaus bus prarasta, tačiau vien kopūstų nuostoliai jau vertinami kaip itin dideli.
A. Vaupšas skaičiuoja, kad maždaug 25 hektaruose augančių kopūstų derliaus nuimti nebeverta. Iš vieno hektaro buvo planuojama gauti apie 60 tonų, todėl bendras galimas praradimas siekia maždaug 1,5 tūkst. tonų.
Jeigu kilogramas kopūstų vertinamas 30 centų, vien dėl šio derliaus ūkininkas gali negauti apie 450 tūkst. eurų pajamų.
Per tris dienas jo ūkyje iškrito 138 mm kritulių. A. Vaupšas sako, kad tokio vandens kiekio nesugebėjo suvaldyti jokia drenažo sistema.
Po grėsme – 90 hektarų svogūnų
Sudėtingos sąlygos susidarė ir Šiaulių rajone, kur ūkininkas Julius Šateika rizikuoja prarasti maždaug 90 hektarų svogūnų derlių.
Kol kas jis negali tiksliai apskaičiuoti žalos, nes dar neaišku, kiek svogūnų pavyks nukasti ir kokia bus jų kokybė. Jei derliaus nuimti nepavyktų, nuostoliai, pasak ūkininko, galėtų siekti nuo 1,5 iki 2 mln. eurų.
Dėl šlapių laukų jau savaitę neįmanoma įvažiuoti technika ir nupurkšti augalų nuo ligų. Jos todėl toliau plinta. Net vikšrinis purkštuvas, pasak J. Šateikos, įmirkusiame lauke skęsta.
Bulvės gali atrodyti geros, bet vėliau sugesti
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Evaldas Klimas pabrėžia, kad padėtis skirtinguose Lietuvos regionuose nėra vienoda. Ypač daug kritulių per trumpą laiką iškrito kai kuriose vietovėse, tarp jų Žemaitijoje ir Kelmės rajone.
Žemumose kaupėsi vanduo, patvino upės, todėl po vandeniu atsidūrė bulvės ir kitos daržovės. Agronomo teigimu, sunkesnėse dirvose bulvės drėgmės perteklių gali atlaikyti maždaug savaitę, tačiau vėliau jų kokybė pradeda blogėti.
Žala ne visuomet išryškėja iškart: iš šlapios žemės iškastos bulvės iš pradžių gali atrodyti tinkamos, bet vėliau greitai sugesti. Šiluma ir didelė drėgmė taip pat sudaro palankias sąlygas bulvių marui.
E. Klimas ragina nedramatizuoti situacijos ir nespręsti, kad Lietuvoje bulvių apskritai neliks. Vis dėlto, jo vertinimu, kai kurie ūkiai tikrai patirs nuostolių, o kai kur jie bus dideli.
Dėl to gyventojams kol kas nerekomenduojama skubėti kaupti didelių bulvių atsargų žiemai – drėgnomis sąlygomis nukastą derlių gali būti sunkiau išsaugoti.
Vietos derliaus trūkumas dar nelemia kainų
J. Šateika pabrėžia, kad prastesnis Lietuvos derlius savaime nereiškia, jog daržovės šalies parduotuvėse būtinai pabrangs. Kainas lemia ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių derlius, todėl svarbi bendra padėtis regione.
Ūkininko teigimu, kainos prekybos centruose ir rinkoje nustatomos ne vien Lietuvoje, nes daržovių rinka yra globali.
Jo vertinimu, šiemet derliui skirtingose Europos vietose pakenkė ne tik liūtys, bet ir karščiai bei kiti neįprasti orai. Todėl, pasak J. Šateikos, didmeninės kainos gali pastebimai kilti visos Europos mastu, o ne vien dėl Lietuvos liūčių.
E. Klimas išskiria Lenkiją, kurios situacija Lietuvos rinkai yra ypač svarbi. Jeigu Lietuvoje derlius būtų mažesnis, bet kitose šalyse daržovių pakaktų, trūkumą galėtų kompensuoti importas.
Rizika, kad kainos didės, labiausiai išaugtų tuo atveju, jei prastas derlius būtų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose svarbiose daržoves tiekiančiose valstybėse.
Nuostolių vertinimas dar tik prasideda
Žemės ūkio ministerija kol kas negali pasakyti, kokią bendrą žalą ūkiams padarė audra ir gausūs krituliai. Savivaldybės dar renka duomenis, o pirminę informaciją ministerijai turi pateikti iki rugsėjo 11 d.
Galutinį nuostolių dydį bus įmanoma nustatyti tik nuėmus derlių. Po rugpjūčio 22 d. audros padarinių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Šis sprendimas sudarys sąlygas koordinuotai rinkti duomenis apie ūkininkų patirtą žalą ir sustiprins Lietuvos galimybes siekti Europos Sąjungos paramos. Ministerija taip pat nurodo, kad valstybės pagalba už dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos patirtą žalą gali būti skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.
A. Vaupšas viliasi sulaukti valstybės pagalbos, nes dalies daržovių, jo teigimu, nuo ilgalaikių liūčių padaromos žalos apdrausti neįmanoma. Kopūstų, burokėlių ir morkų draudimas, pasak ūkininko, nesuteikiamas, todėl už šį derlių draudimo išmokų jis negaus.
