Darbo ieškančiai moteriai per atrankos pokalbį teko atsakinėti ne tik apie profesinę patirtį, bet ir apie vaikus bei ketinimus kurti šeimą. Specialistai įspėja, kad tokie klausimai gali turėti diskriminacijos požymių – sprendimas priimti žmogų į darbą negali priklausyti nuo jo šeiminės padėties ar noro susilaukti vaikų.
„Pradėjo aiškinti, kad šiuolaikinės moterys neva nemoka vaikų palikti, kad vaikas gali susirgti ir panašiai. Aš klausau ir galvoju – palaukit, aš atėjau dėl darbo, o ne dėl savo šeimos planų“, – pasakojo moteris.
Jos teigimu, pokalbyje dalyvavo ir įmonės direktorius, tačiau į pašnekovų išsakytas mintis jis nereagavo.
Moteris sakė išgirdusi, kad darbuotojų, planuojančių šeimą, įmonei esą nereikia. Tokia pozicija ją nustebino, nors ji supranta, kad darbdaviui svarbu darbuotojo galimybė dirbti nustatytu grafiku.
„Man tai visiškas kosmosas. Suprantu, kad darbdaviui svarbu, jog darbuotojas galėtų dirbti pagal grafiką, bet nuo kada žmogaus noras turėti šeimą tampa priežastimi jo nepriimti į darbą?“ – stebėjosi ji.
Pašnekovė taip pat prisiminė, kad pokalbio metu jos situacija buvo lyginama su ankstesniais laikais, kai, kaip teigta, moterys „vaikus palikdavo ir eidavo dirbti“.
„Aš pati noriu šeimos ateityje ir tikrai nenorėčiau dirbti vietoje, kur už mano asmeninį gyvenimą būtų sprendžiama už mane“, – sakė moteris.
Ekspertai įžvelgia galimą diskriminaciją
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius teigė, kad klausimai apie vaikų turėjimą, šeiminę padėtį ar planus susilaukti vaikų gali rodyti galimą diskriminaciją.
Pagal Lygių galimybių įstatymą darbdaviai privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, be kita ko, neatsižvelgdami į kandidato šeiminę padėtį.
M. Morkevičius pabrėžė, kad tai, jog moteris augina vaiką ar planuoja gimdyti, negali lemti sprendimo dėl jos priėmimo į darbą. Jei tokios aplinkybės būtų įrodytos, galėtų būti konstatuota diskriminacija.
Darbdaviai taip pat neturėtų reikalauti informacijos apie kandidato šeiminę padėtį, privatų gyvenimą ar šeimos planus, jeigu tai nėra tiesiogiai susiję su darbo funkcijomis. Žmogus turi teisę neatsakyti į klausimus, nesusijusius su jo profesinėmis kompetencijomis ar gebėjimu atlikti konkretų darbą.
Jeigu tokia situacija susiklosto darbo pokalbio metu, kandidatas pirmiausia gali apie tai informuoti darbdavį. Jei problema neišsprendžiama, galima kreiptis į Darbo inspekciją arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Kokių klausimų darbo pokalbyje galima sulaukti?
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Darbo kodeksas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl santuokinės ar šeiminės padėties bei ketinimo turėti vaiką. Priimdamas žmogų į darbą darbdavys turi visiems kandidatams taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas.
Ikisutartiniuose santykiuose, įskaitant darbo pokalbį, iš kandidato negali būti reikalaujama informacijos, nesusijusios su jo sveikata, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, turinčiomis tiesioginę reikšmę darbo funkcijoms.
Todėl klausimai apie tai, ar žmogus turi vaikų arba planuoja šeimą, savaime nėra susiję su jo profesiniais gebėjimais, kvalifikacija ar galimybe dirbti.
Darbdavys gali pasitikslinti, ar kandidatas pasirengęs dirbti konkrečiu metu, vykti į komandiruotes ar vykdyti kitus konkrečiai pareigybei keliamus reikalavimus. Tačiau šie reikalavimai turi būti susiję su darbo pobūdžiu, o ne su asmens šeimine padėtimi, ir vienodai taikomi visiems kandidatams.
Frazė apie šeimą gali tapti svarbia aplinkybe
Moteriai esą pasakytas teiginys, kad šeimą planuojančių darbuotojų įmonei nereikia, šioje istorijoje yra ypač reikšmingas.
M. Morkevičiaus vertinimu, tokie žodžiai gali sudaryti pagrindą manyti, kad dėl ketinimo turėti vaikų žmogui būtų taikomos ne tokios palankios sąlygos.
Jo teigimu, ši frazė galėtų būti viena iš aplinkybių atliekant teisinį tyrimą dėl galimos diskriminacijos. VDI tokį pasakymą taip pat vertina kaip galimos tiesioginės diskriminacijos dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaiką požymį.
Vis dėlto vien šio teiginio automatiškai nepakanka diskriminacijai nustatyti. Vertinant konkretų atvejį būtų nagrinėjamos visos aplinkybės, pokalbio kontekstas ir tai, ar išsakyta pozicija turėjo įtakos sprendimui kandidato nepriimti į darbą.
Kur kreiptis kandidatui?
Jei per darbo pokalbį užduodami klausimai apie vaikus, šeiminę padėtį ar šeimos planus, institucijos rekomenduoja darbdaviui priminti, kad tokia informacija nėra susijusi su darbo funkcijomis, jei nėra objektyvios ir su konkrečiu darbu susijusios priežasties ją vertinti.
Kandidatas, manantis, kad dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaiką jam buvo sudarytos nepalankesnės sąlygos arba jis nebuvo priimtas į darbą, gali kreiptis į kompetentingas institucijas.
VDI nurodo, kad dėl ikisutartiniuose santykiuose, pavyzdžiui, darbo pokalbio metu, patirtos diskriminacijos galima kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti atlyginti turtinę bei (ar) neturtinę žalą.
Taip pat galima pateikti rašytinį skundą VDI. Nustačius darbo teisės pažeidimą, atsakingiems asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, kad šeiminė padėtis Lietuvoje yra vienas iš pagrindų, dėl kurių diskriminacija draudžiama.
Tad klausimas apie vaikus nebūtinai iš karto reiškia pažeidimą. Tačiau jei informacija apie vaikus ar ketinimą kurti šeimą tampa priežastimi spręsti, ar žmogus tinkamas konkrečiam darbui, tai gali būti rimtas galimos diskriminacijos požymis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
