Po sekmadienį paskelbto oro pavojaus paaiškėjo, kad radaruose Varėnos rajone užfiksuotas objektas ir vėliau paskelbtas perspėjimas buvo du atskiri incidentai. Lietuvos kariuomenė pateikė išsamesnį įvykių paaiškinimą.
Kariuomenės teigimu, pirmasis atvejis užfiksuotas paryčiais prie Varėnos. Radaruose pasirodė link Kaliningrado judanti atžyma, tačiau kitų požymių, leidžiančių įtarti pavojų, nebuvo. Objektas Lietuvos teritoriją paliko per maždaug 20 minučių, todėl oro atakos perspėjimas nebuvo skelbiamas, o naikintuvai nekilo.
Antrasis incidentas įvyko sekmadienio popietę. Radaruose pastebėta panaši atžyma, tačiau šįkart buvo daugiau indikatorių: manyta, kad objektas gali judėti iš Baltarusijos, be to, buvo žinoma apie rytinį incidentą bei Ukrainos ir Rusijos atakas. Dėl to į orą pakelti NATO naikintuvai ir paskelbtas geltonas oro atakos perspėjimas. Tai reiškė, kad gyventojai turėjo numatyti galimą slėptuvę, tačiau imtis kitų veiksmų nereikėjo.
Naikintuvų užduotis buvo vizualiai nustatyti, kas yra radaruose matomas taškas. Tolesni veiksmai priklausė nuo to, ką pamatys pilotai.
Jeigu būtų patvirtinta, kad tai dronas, būtų skelbiamas raudonas oro atakos perspėjimas ir žmonėms reikėtų eiti į priedangas. Nustačius, kad objektas nekelia pavojaus arba jo apskritai nėra, geltonas perspėjimas būtų atšauktas.
Šiuo atveju pilotai danguje pastebėjo paukščių būrį. Kariuomenė nurodė, kad rudenį tokie būriai yra įprasti ir paprastai dėl jų naikintuvai nekeliami. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis paukščiai radaruose gali judėti panašia trajektorija ir greičiu kaip kai kurie dronai. Todėl, kol objektas neatpažintas, kariškiai vadovaujasi turimais indikatoriais ir veikia pagal nustatytas procedūras.
Kariuomenė pabrėžė, kad tokia tvarka paremta principu: geriau patikrinti galimą grėsmę ir įsitikinti, kad pavojaus nėra, nei vėliau apgailestauti, kad ji buvo įvertinta per menkai.
NKVC: radarai užfiksavo ne droną, o galimai paukščius
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) pranešė, kad Lietuvos kariuomenės radarų užfiksuotos atžymos buvo ne dronas, o galimai paukščių būrys.
Objektui patikrinti buvo pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai. Jie nustatė, kad radarų matytas objektas buvo paukščiai.
Oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone ir Elektrėnų rajone. Sustabdžius skrydžius į Vilniaus oro uostą ir iš jo, oro eismas vėliau atnaujintas.
NATO naikintuvai buvo pakelti iš Šiaulių aviacijos bazės, kad išsiaiškintų situaciją ir nustatytų, kas buvo užfiksuota radaruose.
Anksčiau skelbta, kad sekmadienio rytą į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas.
Radarai ne visada gali tiksliai atpažinti objektą
Nors visuomenei dažnai aiškinama, kad ore esančius dronus ar kitus objektus turėtų pastebėti kariuomenės radarai, jų galimybės nėra neribotos. Kai kuriais atvejais radarai objekto neatpažįsta arba negali atskirti jo nuo paukščių.
NKVC vadovas V. Vitkauskas teigė, kad objekto skrydį girdėjo ir gyventojai, tačiau tiksliai nustatyti, kas juda ore, vien pagal radarų duomenis sudėtinga. Radaras fiksuoja tašką, judantį tam tikru greičiu, tam tikrame aukštyje ir konkrečioje teritorijoje, todėl požymių, pagal kuriuos būtų galima jį tiksliai identifikuoti, nėra daug.
V. Vitkausko teigimu, radarų galimybės tiksliai išsiaiškinti objekto tapatybę yra ribotos. Užfiksuotas objektas gana aiškia kryptimi judėjo link Rusijos Kaliningrado srities ir Lietuvos oro erdve nuskrido apie 60–70 kilometrų.
Kaip radarai skiria dronus, lėktuvus ir paukščius
Krašto apsaugos ministerija anksčiau aiškino, kad Lietuvos oro erdvė stebima vertinant radarų sensorių duomenis, taip pat Lietuvos ir sąjungininkų žvalgybinę informaciją.
Radarai gali užfiksuoti ne tik orlaivius, bet ir meteorologinius reiškinius ar paukščius. Jų rodomi objektai yra radaro siunčiamo signalo atspindžiai.
Civiliniai ir kariniai orlaiviai paprastai skrenda pagal skrydžio planus ir turi įjungtus atsakiklius. Todėl radaras juos mato ne vien kaip tašką – jis gali gauti ir papildomų duomenų, pavyzdžiui, apie aukštį bei greitį.
Pavieniai paukščiai radaruose dažniausiai beveik nematomi, nes jų paviršius mažas, jie nesiunčia atsakiklio signalo, o atspindys būna per silpnas. Tačiau didesni jų būriai kartais sukuria trumpalaikius atspindžius. Tokie signalai paprastai būna chaotiški ir neturi orlaiviui būdingos trajektorijos ar greičio.
Meteorologiniai balionai ir kiti didesni objektai, tarp jų dronai, sukuria stipresnį atspindį. Dronai neturi įprastiems orlaiviams būdingų atsakiklių, todėl radaruose dažniausiai matomi kaip nedidelis judantis taškas be papildomos informacijos. Vis dėlto jų judėjimas bei greitis dažniausiai būna stabilesni nei paukščių būrio.
Taigi vien radaro signalas automatiškai neparodo, ar ore yra paukštis, ar dronas. Jis atskleidžia atspindžio buvimą ir judėjimą, o objektas vertinamas pagal atspindžio stiprumą, trajektoriją ir kitą turimą informaciją.
Dėl to galimos abi klaidos: dronas gali būti palaikytas paukščiais ir grėsmė laiku neįvertinta, o paukščių būrys – dronu, sukeliant gyventojams melagingą perspėjimą.
KAM taip pat nurodė, kad jei jokio objekto nepavyksta aptikti nei lėktuvų radarais, nei vizualiai, jo buvimas nepatvirtinamas. Svarstymai apie galimai įskridusius dronus šiuo atveju buvo grindžiami tuo, kad pakilo NATO naikintuvai, tačiau Lietuvos oro erdvėje jokio objekto jie neaptiko.
