Lietuvos kariuomenės radarų užfiksuotas objektas nebuvo dronas – Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) teigimu, tai galėjo būti paukščių būrys.
Situacijai patikrinti iš Šiaulių aviacijos bazės pakilo NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai. Jie nustatė, kad radarų ekranuose matytos atžymos buvo paukščiai.
Oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone ir Elektrėnų rajone. Sustabdžius skrydžius į Vilniaus oro uostą ir iš jo, oro eismas vėliau buvo atnaujintas.
Iki tol buvo skelbta, kad sekmadienio rytą į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas.
Radaruose objektas liko neatpažintas
Nors visuomenei dažnai aiškinama, kad kariuomenės radarai turėtų aptikti ore esančius dronus ar kitus objektus, jų galimybės ne visada leidžia tiksliai nustatyti, kas skrenda. Radarų atžymos kartais gali būti neatskirtos nuo paukščių.
NKVC vadovas V. Vitkauskas teigė, kad objekto skrydį girdėjo ir gyventojai, tačiau tiksliai jį identifikuoti pagal radarų duomenis yra sudėtinga. Jo aiškinimu, radare matomas taškas, judantis tam tikru greičiu, tam tikrame aukštyje ir konkrečioje teritorijoje, tačiau požymių, leidžiančių patikimai nustatyti objekto rūšį, nėra daug.
V. Vitkauskas taip pat pabrėžė, kad radarų galimybės tiksliai išsiaiškinti objekto pobūdį yra ribotos.
Anot jo, objektas skrido gana aiškia kryptimi link Rusijos Kaliningrado srities ir Lietuvos oro erdvėje įveikė maždaug 60–70 kilometrų.
Kodėl paukščiai ir dronai radaruose gali atrodyti panašiai?
Krašto apsaugos ministerija (KAM) anksčiau aiškino, kad Lietuvos oro erdvė stebima vertinant radarų sensorių duomenis, taip pat Lietuvos ir sąjungininkių šalių žvalgybinę informaciją.
Radarai fiksuoja ne tik orlaivius, bet ir meteorologinius reiškinius bei paukščius. Radaro ekrane matomas objekto atspindys nuo siunčiamo signalo.
Civiliniai ir kariniai orlaiviai dažniausiai skrenda pagal skrydžio planą ir turi įjungtus atsakiklius. Todėl radaras juos mato ne vien kaip tašką, bet gauna ir papildomus duomenis, pavyzdžiui, apie aukštį bei greitį.
Pavieniai paukščiai radarams įprastai beveik nematomi, nes jų paviršius nedidelis, jie nesiunčia atsakiklio signalo, o vieno paukščio atspindys būna per silpnas. Vis dėlto didesni paukščių būriai kartais sukuria trumpalaikius, chaotiškus atspindžius. Jie paprastai neturi orlaiviui būdingos trajektorijos ir greičio.
Meteorologiniai balionai ir kiti didesni objektai, įskaitant dronus, radarų ekrane sukuria stipresnį atspindį. Kadangi dronai, kaip ir įprasti orlaiviai, neturi atsakiklių, radaras juos dažniausiai rodo tik kaip mažą judantį tašką be papildomos informacijos. Tačiau drono judėjimas ir greitis gali būti stabilesni nei paukščių būrio, todėl vertinama tikimybė, kad tai yra techninis objektas.
Taigi vien radarų signalas automatiškai neatsako, ar ore yra paukštis, ar dronas. Specialistai sprendžia pagal atspindžio stiprumą, objekto trajektoriją, greitį ir kitą turimą informaciją.
Jeigu radaras pateikia klaidingą signalą arba specialistai duomenis interpretuoja netiksliai, dronas gali būti palaikytas paukščiu ir į jį laiku nesureaguota. Galimas ir priešingas scenarijus – paukštį palaikius dronu, gyventojams gali būti išsiųsti klaidingi perspėjimai.
KAM taip pat nurodė, kad objekto egzistavimas nepatvirtinamas, jei jo neaptinka nei lėktuvų radarai, nei vizualiai. Svarstymai apie galimai į Lietuvos oro erdvę įskridusius dronus buvo grindžiami NATO naikintuvų pakilimo faktu, nors jų skrydžio metu Lietuvos oro erdvėje objektų nebuvo aptikta.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
