Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad Baltarusija Lietuvos neinformavo apie iš jos teritorijos naktį įskridusį droną. Pasak jo, pastaruoju metu iš Minsko apskritai negaunama pranešimų apie panašius atvejus.
„Žinių radijui“ antradienį D. Matulionis sakė, kad pastaruoju metu Baltarusija jokių perspėjimų Lietuvai nėra perdavusi.
Kol kas taip pat nenustatyta, kokio tipo buvo Lietuvos oro erdvę kirtęs dronas. Kariuomenė ir Karo policijos ekspertai aiškinasi, ar tai galėjo būti rusiškas, ar kitokio tipo aparatas.
Prezidento patarėjas svarstė, kad į Lietuvą galėjo patekti nuo kurso nukrypęs Rusijos arba Ukrainos dronas, tačiau tikslaus atsakymo šiuo metu nėra.
D. Matulionis palankiai įvertino Lietuvos kariuomenės ir NATO oro policijos misiją vykdančių Italijos naikintuvų veiksmus. Jis teigė, kad įskridęs dronas buvo sunaikintas.
Lietuvoje vis dar trūksta sklandžios aptikimo ir perspėjimo sistemos
Vertindamas šalies pasirengimą reaguoti į oro erdvės pažeidimus, prezidento patarėjas pripažino, kad problemų tebėra tiek nustatant tokius objektus, tiek informuojant gyventojus.
Anot jo, prezidentas yra aiškiai įvardijęs, kad Lietuvos detekcijos ir perspėjimo sistemos dar nėra pakankamai veiksmingos. Vis dėlto, D. Matulionio teigimu, pajėgumai palaipsniui didėja, o laikas nuo galimos grėsmės aptikimo iki pranešimo gyventojams trumpėja.
Jis pripažino, kad sekmadienio įvykiai atskleidė sistemos trūkumų. Nors situacija gerėja, būtina kuo greičiau ir tiksliau pašalinti nesklandumus, kad ateityje į panašias grėsmes būtų reaguojama tinkamai.
D. Matulionio teigimu, tai, kad droną galėjo pirmiau pastebėti gyventojai, o ne kariuomenė, savaime nėra svarbiausia problema. Radarai objektus taip pat fiksuoja, tačiau perspėjimas nėra siunčiamas automatiškai – pirmiausia turi būti įvertinti nustatyti kriterijai ir priimtas sprendimas. Visa tai, pasak jo, yra minučių klausimas.
Nėra patvirtinimo, kad kitas objektas pasiekė Kaliningrado sritį
D. Matulionis taip pat negalėjo patvirtinti, kad kitas sekmadienį Lietuvos oro erdvėje užfiksuotas objektas vėliau kirto sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi.
Jis nurodė, kad objekto skrydis Kaliningrado kryptimi nebuvo iki galo užfiksuotas ir patvirtintas, todėl šiuo metu negalima teigti, jog siena iš tiesų buvo kirsta.
Jeigu ateityje būtų nustatyta, kad panašus dronas skrenda Rusijos ar Baltarusijos link, Lietuvos prioritetas, pasak prezidento patarėjo, turėtų būti jį sunaikinti dar šalies teritorijoje. Taip būtų siekiama apsaugoti gyventojus ir kartu išvengti santykių su kaimyninėmis valstybėmis eskalavimo.
Oro pavojus skelbtas Vilniaus ir Kauno apskrityse
ELTA primena, kad antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus, kai pastebėtas dronas. Pavojus atšauktas jį sunaikinus NATO naikintuvui.
Iš pradžių skelbta, kad dronas galėjo būti sunaikintas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu. Vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, kad dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Kiek po vidurnakčio Lietuvos kariuomenė mobiliaisiais pranešimais pirmiausia Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų gyventojus, o vėliau ir Kauno apskrities gyventojus paragino nedelsiant eiti į priedangas ar kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių nurodymų.
Dėl galimo oro pavojaus keli skrydžiai į Vilniaus oro uostą vėlavo nežymiai.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Rusijai stiprinant agresiją prieš Ukrainą toks pasirengimas regionui yra gyvybiškai svarbus. Anot jo, Lietuva savo oro erdvę gins kartu su NATO sąjungininkais.
ELTA primena, kad paskutinį kartą prieš šį įvykį oro pavojus buvo paskelbtas rugsėjo 13 d. Vilniaus rajone, Vilniaus mieste ir Trakų bei Elektrėnų rajonuose.
Tąkart Lietuvos kariuomenė pranešė apie radarų atžymas, turėjusias bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Vėliau NATO oro policijos misijos naikintuvai nustatė, kad tai buvo paukščių būrys. Galimo pavojaus statusas „Geltona“ truko apie 38 minutes.
Anksčiau, birželio 13 d., oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje. Iš pradžių radarų atžyma laikyta galimu bepiločiu orlaiviu, tačiau vėliau NKVC pranešė, kad objektas buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas.
Gegužės 21 d. oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje, kai pranešta apie du į Lietuvos teritoriją įskridusius dronus. Dieną anksčiau Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis – tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Lietuvos kariuomenė aiškina, kad statusas „Geltona“ reiškia tikėtiną, bet dar nevykstančią ataką. Tokiu atveju gyventojai turi numatyti priedangą, jei grėsmės lygis pasikeistų į „Raudona“.
Statusas „Raudona“ reiškia tiesioginę grėsmę gyvybei ar saugumui ir ekstremalią situaciją. Gyventojai privalo nedelsdami vykdyti nurodymus – slėptis, evakuotis ir sekti LRT informaciją.
Statusas „Balta“ reiškia, kad pavojaus nėra. Gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau raginami išlikti budrūs bei toliau sekti informaciją.
Panašių incidentų pastaruoju metu užfiksuota ir kitose Baltijos šalyse.
