Rudenį prasidėjus tauriųjų elnių ir briedžių rujai bei suintensyvėjus laukinių gyvūnų migracijai, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kaip elgtis mieste ar gyvenvietėje pastebėjus laukinį gyvūną. Apie jį skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 reikėtų pranešti tik įsitikinus, kad gyvūnas yra sužeistas arba serga.
Rujos metu elniniai gyvūnai gali tapti aktyvesni, elgtis neįprastai, būti drąsesni ir ne visada vengti žmonių. Todėl sutikus elnią ar briedį, ypač mieste, būtina laikytis saugaus atstumo, nesiartinti ir gyvūno nebaidyti.
Vairuotojai šiuo laikotarpiu taip pat turėtų būti itin atidūs, ypač važiuodami netoli miškų ar keliais, kuriuose įrengti įspėjamieji ženklai apie galimą laukinių gyvūnų judėjimą.
Gyvūnai miestuose pasirodo vis dažniau
Žmonių gyvenamosios teritorijos dėl urbanizacijos vis labiau priartėja prie laukinių gyvūnų buveinių. Dėl to miestų ribose vis dažniau pastebimos stirnos, lapės, briedžiai ir kiti laukiniai gyvūnai. Dažnai jie ieško maisto, tačiau jų šėrimas ar mėginimas prisijaukinti gali būti pavojingas.
Pripratę prie žmonių maitinimo gyvūnai gali prarasti savisaugos instinktą ir dažniau lankytis gyvenvietėse, kur jų laukia automobiliai, naminiai gyvūnai ir kiti pavojai. Miestuose dažnai sutinkamos lapės, prie konteinerių atviliojamos buitinėmis atliekomis, taip pat į urbanizuotas teritorijas atklydusios stirnos.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai pabrėžia, kad šiltuoju metų laiku laukinių gyvūnų šerti nereikėtų, nes tai gali jiems pakenkti.
Gyvūną, pastebėtą kieme ar parke, geriausia stebėti iš tolo ir nesikišti. Jeigu jis atrodo sveikas ir aktyvus, pagalbos jam paprastai nereikia – gyvūnas pats turėtų rasti kelią į gamtą. Netinkami bandymai padėti gali sukelti papildomą stresą, pabloginti būklę arba atskirti jauniklį nuo tėvų.
Kada gyvūnui iš tiesų reikia pagalbos?
Vien tai, kad gamtoje matomas vienas laukinis gyvūnas ar jauniklis, dar nereiškia, kad jis paliktas ar sužeistas. Jauniklių tėvai neretai būna netoliese, ieško maisto ir vėliau sugrįžta. Todėl sveiko bei aktyvaus gyvūno nereikėtų liesti ar gaudyti – pastebėjus tokį gyvūną geriausia kuo greičiau pasitraukti.
Sunerimti reikėtų pastebėjus aiškius sužalojimus, didelį nusilpimą, vangumą, nejudrumą, šlubavimą, negalėjimą skristi ar judėti, apsunkintą kvėpavimą arba neįprastą elgesį. Jaunikliui pagalbos gali reikėti ir tada, kai šalia randama nugaišusi jo motina.
Jei kyla abejonių, rekomenduojama visą parą telefonu +370 605 72837 pasikonsultuoti su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro specialistais. Jie įvertins situaciją ir patars, ką daryti.
Įsitikinus, kad gyvūnas sužeistas, serga ir jam būtina pagalba, apie tai reikia pranešti telefonu 112. Gydyti gyvūnus ir atlikti veterinarines procedūras gali tik veterinarijos gydytojai.
Parvežti laukinį gyvūną namo – ne išeitis
Net ir norėdamas padėti žmogus, neturintis reikiamų žinių, gali gyvūnui pakenkti. Gaudymas, vežimas ir kontaktas su žmogumi sukelia stresą, o netinkamas šėrimas, girdymas ar laikymo sąlygos gali dar labiau pabloginti gyvūno sveikatą.
Ypač nereikėtų skubėti gelbėti vieno rasto jauniklio. Netoliese nematoma suaugusio gyvūno patelė nebūtinai reiškia, kad jauniklis paliktas. Kai kurių rūšių patelės jauniklius kuriam laikui palieka saugioje vietoje, o vėliau grįžta jų pamaitinti.
Be būtinos priežasties paėmus sveiką laukinį gyvūną iš natūralios aplinkos, sutrikdomas jo gyvenimas. Todėl sprendimą dėl pagalbos reikėtų priimti pasitarus su laukinių gyvūnų specialistais.
Nepamirškite savo saugumo
Sužeistas, sergantis ar išsigandęs gyvūnas gali elgtis nenuspėjamai ir gindamasis įkąsti, įdrėksti, įkirsti ar kitaip sužaloti žmogų. Dėl to jo nereikėtų gaudyti ar imti plikomis rankomis.
Jeigu gyvūną dėl tiesioginio pavojaus būtina trumpam patraukti, pavyzdžiui, nuo važiuojamosios kelio dalies, pirmiausia reikia įvertinti, ar tai įmanoma padaryti saugiai, ir vengti tiesioginio kontakto.
Automobiliu kliudžius laukinį gyvūną arba pastebėjus jau partrenktą gyvūną kelyje, apie įvykį reikia pranešti telefonu 112.
Laukinių gyvūnų tyčinį gaudymą, trikdymą ar jauniklių paėmimą iš aplinkos be būtinos priežasties gali lydėti administracinė atsakomybė. Už tokius veiksmus asmenims gali būti skirta nuo 150 iki 750 eurų bauda.
Pasveikę laukiniai gyvūnai, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, turi būti grąžinami į buveines, iš kurių buvo paimti, arba į jiems būdingas buveines. Daugiau informacijos pateikiama Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje „Laukiniai gyvūnai“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
