Po Rusijos smūgių vos už kelių kilometrų nuo NATO sienos Lenkijoje Varšuva prabilo apie galimą eskalaciją. Tuo metu Maskva branduoliniais ginklais pagrasino ir Lietuvai. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys įvertino augančią geopolitinę įtampą, paaiškino, kodėl Rusija pasienyje prisiima vis daugiau rizikos, ir teigė, kad Kremliaus pareiškimais siekiama ne tiek pradėti tiesioginį konfliktą, kiek trikdyti Vakarų veiksmus.
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėtasi su K. Budriu.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad šalies saugumo situacija gali blogėti. Jo teigimu, Rusijos smūgis Ukrainos punktui netoli Lenkijos sienos rodo tolesnę eskalaciją. Paklaustas, ar atakos gali persikelti į NATO teritoriją, ministras teigė, kad paskutinis incidentas nėra pirmasis ženklas, jog Rusija pradeda sąmoningas atakas prieš Aljanso teritoriją dronais, raketomis ar kitomis priemonėmis.
Pasak ministro, tai veikiau yra bendro vaizdo dalis. Strateginis saugumo vertinimas nuo vasaros nepasikeitė: buvo prognozuota, kad Rusija imsis įvairių eskalacinių veiksmų arba bandys veikti prisidengdama kitomis valstybėmis. K. Budrio vertinimu, iš esmės nieko naujo neįvyko.
Vis dėlto tai, kad Maskva ryžtasi smogti taikiniams prie pat NATO sienos, rodo didėjantį agresyvumą. Ministras priminė, kad dronas galėjo nukristi ir kitoje sienos pusėje, kaip jau buvo nutikę prieš kelerius metus. Įtampa, jo teigimu, šiek tiek auga, tačiau tai nereiškia neišvengiamo karinio susidūrimo. Budrys pabrėžė, kad kasdienis pasirengimas ir budrumas būtini nepriklausomai nuo pavienių incidentų.
Smūgis prie diplomatų ir spaudimas Lenkijai
Per ataką buvo apgadintas traukinio lokomotyvas, o netoliese esančioje stotyje buvo iš renginių Ukrainoje grįžtantys Lietuvos diplomatai. K. Budrio teigimu, šis veiksmas gali būti vertinamas kaip atgrasymo signalas Vakarams.
Tačiau ministras ragino vertinti platesnį kontekstą. Smūgiai netoli sienos kirtimo punkto esą reiškia tiesioginį spaudimą Lenkijai, kuri užtikrina pagrindinę logistiką, taip pat siekį įbauginti keliaujančius žmones.
Pasak K. Budrio, prieš vykdamas į Kyjivą ne vienas žmogus pagalvos apie galimas rizikas, tačiau tai neturėtų pakeisti Lietuvos veiksmų. Toliau planuojama remti Ukrainą ir spausti Rusiją sankcijomis. Artėjant rudeniui numatoma ne tik pratęsti galiojančius ribojimus, bet ir rengti 22-ąjį sankcijų paketą.
Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui užsiminus apie griežtesnes pratybas prie Kaliningrado, į tai sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. K. Budrys teigė, kad būtent Rusijos atstovė spaudai nenulems būsimų įvykių krypties ar įtampos lygio.
Ministro vertinimu, Rusijos pusė daug triukšmauja viešojoje erdvėje, tačiau šie pareiškimai nebūtinai tiksliai atspindi realius ketinimus. Vis dėlto jie leidžia suprasti, kas Maskvai yra nepriimtina ir kelia skausmą.
Budrys pabrėžė, kad Lietuva ir NATO į incidentus reaguos be tabu ir gins savo teritoriją visomis turimomis priemonėmis. Tokie signalai, jo teigimu, būtini siekiant atgrasyti Rusiją nuo neapgalvotų veiksmų. Ministras nemato sąmoningo Maskvos siekio įsitraukti į tiesioginį konfliktą – veikiau siekiama didinti įtampą visuomenės galvose ir trikdyti Vakarų sprendimus.
Branduoliniai grasinimai Lietuvai
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuva taptų Rusijos taikiniu, jei įsileistų sąjungininkų branduolinį ginklą.
K. Budrys tokį pareiškimą vadino paremtu prielaidomis. Lietuvoje, pasak jo, nėra jokio plano dislokuoti branduolinį ginklą. Ministras taip pat pabrėžė, kad būtų naivu manyti, jog Lietuvos karinė infrastruktūra ar energetikos objektai jau nėra įtraukti į Rusijos galimų taikinių sąrašą.
Lietuvoje šiuo metu kalbama tik apie Konstituciją, kuri yra vienintelė regione ir numato apribojimus tam tikroms su branduoliniu ginklu susijusioms operacijoms vykdyti.
Pokalbis su JAV pasiuntiniu
Susitikime su JAV specialiuoju pasiuntiniu K. Budrys pristatė Lietuvos poziciją dėl padėties pasienyje su Baltarusija ir Minsko režimo veiksmų prieš savo gyventojus. Jis teigė, kad žmonės kalinami be pagrindo, jiems suteikiamas politinių kalinių statusas, o laikymo sąlygos yra nežmoniškos.
Taip pat aptarta Baltarusijos vykdoma instrumentalizuota migracija. Ministras paaiškino, kad pasikeitė naudojama taktika: anksčiau buvo mėginama gadinti fizinį barjerą, o dabar kasami tuneliai. Jo teigimu, tunelio per 15 minučių su keliomis mentelėmis iškasti neįmanoma, todėl tokie veiksmai vyksta žinant Baltarusijos tarnyboms.
Budrys šią veiklą įvertino kaip sąmoningą spaudimo didinimą ir nedraugišką elgesį. JAV administracijos pastangos išlaisvinti politinius kalinius, anot ministro, bus tęsiamos.
