Kiauliena, bulvės ir kopūstai pažįstami tiek lietuvių, tiek bavarų virtuvėse, tačiau Bavarijoje šie produktai įgauna kitokį skonį. Tam svarbūs ne tik receptai, bet ir specifiniai gaminimo būdai, iš Vokietijos atgabenami ingredientai bei alus, naudojamas kaip maisto dalis. Tad kuo šios dvi virtuvės panašios ir kur jų skoniai išsiskiria?
Atsakymų bus galima ieškoti rugsėjo 18–19 dienomis Kaune vyksiančiame nemokamame „Oktoberfest by Volfas Engelman Nealkoholinis“ renginyje. Jo valgiaraštyje – Bratwurst dešrelės, kiaulienos karka, kepamas paršelis, brezel riestainiai, bulvių ir kopūstų garnyrai bei kiti bavariški patiekalai. Šiemet lankytojams bus siūlomas ir Vokietijos „Oktoberfeste“ populiarus sumuštinis su plėšyta kiauliena, raugintų kopūstų salotomis, garstyčių padažu ir traškiais svogūnais.
Tie patys produktai, bet kitoks jų derinimas
„Volfas Engelman“ virtuvės šefas Nauris Laukaitis teigia, kad lietuvišką ir bavarišką virtuves sieja gyvenimas vėsesniame klimate bei sotus, kaloringas maistas.
Jo teigimu, lietuvių virtuvėje dažniau ieškoma vientisos, minkštos ir riebios tekstūros, būdingos plokštainiams ar troškiniams. Tuo metu bavarai labiau vertina tekstūrų kontrastus – apskrudusį paviršių ir minkštą vidų – taip pat ryškesnę rūgšties bei saldumo pusiausvyrą.
Kauno „Oktoberfesto“ maistu ne vienus metus besirūpinančios MB „Ramosas“ vadovė Kristina Baronaitienė taip pat pastebi, kad abiejų kraštų virtuvės turi bendrų bruožų. Maistas turi būti sotus, kokybiškas, tinkamas dalytis ir valgyti drauge. Vis dėlto kai kurie bavariški skoniai lietuviams dar nėra tokie įprasti.
Pasak jos, rinkdamiesi tarp mėlynųjų bavariškų kopūstų ir lietuviams įprastesnio kopūstų garnyro lankytojai dažniau renkasi pastarąjį. Mažiau dėmesio sulaukia ir šniceliai. Tuo metu dešrelės, karkos bei kepamas paršelis kasmet išlieka vienais laukiamiausių patiekalų.
Alus čia tampa ne tik gėrimu
Bavariškų patiekalų išskirtinumą lemia ne vien ingredientų deriniai ar kepimo būdai. Alus šioje virtuvėje nuo seno naudojamas marinatuose, padažuose, glazūrose ir troškiniuose.
N. Laukaitis pabrėžia, kad reikšmę turi ir pasirinkta alaus rūšis. Šviesus „Helles“ patiekalams suteikia lengvumo bei švelnaus saldumo, o tamsus „Dunkel“ – sodresnį salyklinį aromatą. Tačiau per daug apynių gali pakenkti: labai kartus alus po terminio apdorojimo gali sugadinti maisto skonį.
K. Baronaitienė sako, kad renginio virtuvėje alus taip pat naudojamas ne dėl simbolinės reikšmės. Per daugelį metų išbandyta, kuriuose patiekaluose ir kokiais kiekiais jį geriausia naudoti. Ruošiant karkas alus padeda išgauti tinkamą spalvą, minkštumą ir išskirtinį skonį, dėl kurio kai kurie lankytojai į „Oktoberfestą“ sugrįžta kasmet.
Bavarijos gėrimų tradiciją bus galima pajusti ir ragaujant specialiai renginiui pagal iš Kaltenbergo pilies atkeliavusią receptūrą paruoštą karališką gėrimą. Jis gaminamas laikantis Alaus grynumo įstatymo.
Autentiškumui prireikia net vokiškos druskos
Bravoro aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė teigia, kad į Lietuvą perkeliant „Oktoberfesto“ tradiciją svarbu atkartoti ne tik patiekalus, bet ir jų ruošimo procesą.
Pasiruošimas prasideda gerokai prieš renginį: užsakomi specialūs prieskoniai, druska, kiti ingredientai ir maisto gamybai reikalinga įranga. Dalis produktų atkeliauja iš užsienio, nes siekiama, kad skoniai kuo labiau primintų tuos, kuriuos lankytojai ragauja Miuncheno „Oktoberfeste“.
Vienas iš pavyzdžių – brezel riestainiai. Jiems naudojama iš Vokietijos meistrų gauta receptūra, o ant viršaus beriama druska taip pat atgabenama iš ten. Galutiniam skoniui svarbus net tikslus jos kiekis.
Tik per šias dvi šventės dienas ruošiamos kelių rūšių Bratwurst dešrelės: tradicinės, aštresnės ir parūkytos. Kadangi kituose komandos aptarnaujamuose renginiuose jų nebūna, dešrelės jau turi savo gerbėjų ratą. Kai kurie lankytojai net teiraujasi, kur jų būtų galima paragauti dar kartą, tačiau jiems tenka palaukti 365 dienas iki kito Kauno „Oktoberfesto“.
Nors mėsa ir kiti produktai paruošiami iš anksto, galutinis gaminimas vyksta pačios šventės metu. Į renginį neatvežamas jau iškeptas maistas, kurį reikėtų tik pašildyti – patiekalai lankytojus pasiekia tiesiai nuo grilių ar kitos gamybos įrangos.
Paršelio kelias į lėkštę prasideda prieš kelis mėnesius
Daugiausia pasiruošimo reikalauja vienu pagrindinių šventės akcentų tapęs kepamas paršelis. Pirmiausia reikia rasti specialioje įrangoje kepimui tinkamo dydžio paršelius, kurių pasiūla nėra didelė. Todėl jų paieška kartais pradedama likus daugiau nei pusmečiui iki renginio.
Likus kelioms dienoms iki šventės paršelis įtrinamas specialiais prieskoniais, o marinatas suleidžiamas ir į gilesnius mėsos sluoksnius, kad skonis pasiskirstytų tolygiai. Renginio dieną darbas prasideda paryčiais, nes vien kepimas užtrunka beveik visą dieną.
Specialioje įrangoje paršelis kepamas maždaug 12–14 valandų. Procesas pradedamas nuo labai žemos temperatūros, kuri palaipsniui didinama. Likus kelioms valandoms iki patiekimo temperatūra pakeliama, kad odelė parustų, bet nesudegtų.
Ilgo kepimo metu folija uždengiamos ausys, knyslė ir uodega, kad šios smulkesnės dalys neapdegtų. Folija nuimama prieš pat kepimo pabaigą, kad jos taip pat spėtų apskrusti. Prie paršelio ruošiamas ir specialus mėsos padažas.
Po daugiau nei pusę paros trukusio kepimo paršelis iš pradžių lankytojams pristatomas nepjaustytas, o vėliau supjaustomas porcijomis. Šią akimirką lydinti neoficiali tradicija – varžytis, kas pirmas įsigis kiaulės galvą ir pasidės ją ant stalo kaip dekoraciją.
N. Laukaičio vertinimu, būtent tradiciniai patiekalai padeda atskirti tikrą bavariškų tradicijų šventę nuo renginio, kuris tik pasiskolina šios žemės temą. Be brecelių, dešrelių ir karkų „Oktoberfest by Volfas Engelman Nealkoholinis“ taptų teminiu kostiumų vakarėliu, o ne autentiškos šventės atspindžiu.
Kaune laukiama iki 10 tūkst. lankytojų
„Oktoberfest by Volfas Engelman Nealkoholinis“ rugsėjo 18–19 dienomis vyks „Volfas Engelman“ bravoro kieme, M. K. Čiurlionio g. 5, Kaune. Septintą kartą rengiamame festivalyje tikimasi sulaukti iki 10 tūkst. žmonių.
Nors visi iš anksto rezervuojami stalai jau išpirkti, lankytojai be rezervacijos taip pat bus laukiami. Papildomai bus pastatyta apie 100 sėdimų ir stovimų stalų. Renginys nemokamas, tačiau jame gali dalyvauti tik asmenys nuo 20 metų.
Vilniečiai į Kauną galės vykti „LTG Link“ traukiniais. Po abiejų šventės dienų numatytas vėlyvas reisas: iš Kauno jis išvyks 23.57 val., o Vilnių pasieks 1.16 val.
Lankytojų lauks gyvas „Allegretto Band“ pasirodymas, vokiški šlageriai, šokiai, speciali DJ programa, tradiciniai vokiški patiekalai, žaidimai ir kitos pramogos. Svečiai kviečiami pasipuošti, o originaliausių įvaizdžių kūrėjų lauks staigmenos.
Praėjusiais metais vykusio renginio akimirkas galima pamatyti čia.
