Lietuvoje surengtas protestas prieš didėjančią migraciją ir islamizaciją sulaukė atgarsio ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje. Daugiausia diskusijų kilo dėl protesto simbolio – kiaulės galvos – bei klausimo, ar nerimas dėl augančio musulmonų skaičiaus Lietuvoje yra pagrįstas.
Šią temą laidoje aptarė Vytauto Didžiojo universiteto arabistas prof. Egdūnas Račius ir Seimo narys Vytautas Sinica.
E. Račiaus teigimu, protestai prieš tariamą ar realią islamizaciją Vakarų Europoje vyksta jau kelis dešimtmečius, o jų dalyviai renkasi įvairias nepritarimo išraiškas. Jo manymu, Lietuvoje tokia protesto forma iš dalies perimta iš Vakarų Europos.
Profesorius svarstė, kad dalis žmonių klaidingai įsivaizduoja, jog musulmonui pamačius kiaulę, jos atvaizdą ar tikros kiaulės galvą tai automatiškai sukels didžiulį šoką ir įžeidimą. Jis teigė, kad daugeliui musulmonų tokia scena greičiau galėtų pasirodyti keista nei sukelti ypatingą baimę.
E. Račius pateikė palyginimą, kad dauguma lietuvių, išvydę skorpioną, tikriausiai išsigąstų labiau nei dauguma musulmonų, pamačiusių kiaulę. Jo vertinimu, žmogus su kiaulės galva musulmonui galėtų pasirodyti tiesiog neįprastas, o kai kuriose musulmoniškose šalyse žmonės apskritai retai susiduria su kiaulėmis.
Pasak arabisto, kiaulės simbolika iš dalies susijusi ir su senesnėmis tradicijomis, kai ji buvo naudojama siekiant įžeisti judėjus. Todėl, jo manymu, šis simbolis daugiau pasako apie protestuotojus ir jų požiūrį nei apie musulmonus.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į pačių protestuotojų išvaizdą. Į renginį atvykę motociklininkai buvo apsirengę drabužiais su kaukolėmis ir ragotų būtybių atvaizdais, todėl kai kuriems žmonėms galėjo pasirodyti bauginantys ar priminti satanistus. E. Račiaus vertinimu, didesnį įspūdį nei viena kiaulės galva galėjo padaryti gausi, riaumojančiais motociklais atvykusi vyrų grupė.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad motociklininkai nesmurtavo ir nieko nepuolė mušti. Profesorius taip pat sakė, kad egzistuoja ir kitų simbolių, kurie musulmonus galėtų įžeisti kur kas labiau, tačiau jų neįvardijo.
V. Sinica su nuomone, kad žmonių baimės dėl islamo plitimo yra labiau įsivaizduojamos nei realios, nesutiko. Jis teigė pats esantis vienas iš politikų, siekiančių atkreipti dėmesį į šį nerimą, ir mano, kad jis yra pagrįstas.
Seimo narys tvirtino, kad per pastaruosius ketverius ar penkerius metus žmonių iš musulmoniškų šalių Lietuvoje padaugėjo keliolika kartų – nuo kelių tūkstančių iki daugiau nei 50 tūkstančių. Jo teigimu, todėl klausimas, ar musulmonai Lietuvą dar tik užplūs, esą nebėra vien hipotetinis, nes šis procesas jau vyksta.
V. Sinica taip pat kalbėjo apie besikeičiančią migracijos struktūrą. Nors bendras migrantų skaičius, jo vertinimu, auga nedaug arba beveik nebedidėja, Ukrainos ir Baltarusijos piliečius vis dažniau keičia atvykėliai iš islamiškų šalių. Politiko teigimu, dėl to kyla klausimai apie galimas viešojo saugumo grėsmes ir kultūrines įtampas.
Jis pripažino, kad niekas negali garantuoti, jog tokių problemų bus išvengta. V. Sinicos teigimu, Vakarų Europos patirtis rodo, kad masinę musulmonų imigraciją dažnai lydėjo viešojo saugumo problemos. Jis taip pat abejojo, ar Lietuva turėtų išskirtinių galimybių šiame kontekste užtikrinti saugumą.
Paklaustas, ar migraciją iš islamo šalių reikėtų stabdyti, V. Sinica atsakė teigiamai. Jis pabrėžė nemanantis, kad migracija turėtų būti visiškai panaikinta, tačiau, jo nuomone, šiuo metu ją būtina drastiškai sumažinti. Politikas priminė, kad pavasarį Seime siūlė migrantų skaičių mažinti tris kartus, tačiau pasiūlymas buvo atmestas.
V. Sinica teigė, kad Seime iš dalies sutariama dėl kai kurių migracijos taisyklių griežtinimo, pavyzdžiui, šeimų susijungimo srityje. Tačiau, anot jo, diskusijose apie bendrą migrantų skaičių dažniausiai nugali vežėjų argumentas, esą Lietuvoje trūksta darbuotojų.
