Antihistamininiai vaistai plačiai vartojami alergijos simptomams lengvinti ir kontroliuoti. Jie blokuoja H1 histamino receptorius, tačiau klinikinėje praktikoje skirstomi į pirmosios, arba senosios, ir antrosios, arba naujosios, kartos preparatus. Vienas svarbiausių skirtumų tarp jų – poveikis centrinei nervų sistemai. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie vairuoja, mokosi, dirba susikaupimo reikalaujantį darbą ar siekia išlaikyti aukštą darbingumą.
Senosios kartos vaistai gali slopinti centrinę nervų sistemą
Pirmosios kartos antihistamininių vaistų atstovai yra difenhidraminas ir klemastinas. Jų veikliosios medžiagos lengvai prasiskverbia pro hematoencefalinį barjerą, todėl gali slopinti centrinę nervų sistemą.
Dėl to gali atsirasti mieguistumas, pablogėti dėmesio koncentracija, sulėtėti reakcija, varginti galvos sunkumo pojūtis ar pasireikšti psichomotorikos sutrikimų. Net ir nestiprus slopinimas gali sumažinti saugumą vairuojant, trukdyti dirbti, mokytis ar laikyti egzaminus, taip pat didinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Naujosios kartos preparatai veikia selektyviau
Antrosios kartos antihistamininiams vaistams priskiriami bilastinas, loratadinas, desloratadinas ir kiti preparatai. Į centrinę nervų sistemą jie prasiskverbia minimaliai arba visai nepatenka, todėl paprastai nesukelia mieguistumo.
Šie vaistai neslopina, neblogina dėmesio koncentracijos ir nemažina reaktyvumo, kuris svarbus vairuojant ar valdant mechanizmus. Taigi alergijos simptomus galima veiksmingai kontroliuoti išlaikant kasdieniam gyvenimui reikalingą budrumą.
Kokius alergijos simptomus padeda kontroliuoti antihistamininiai vaistai?
Antihistamininiai preparatai dažniausiai vartojami alerginės slogos, arba rinito, simptomams kontroliuoti. Alergija gali sukelti čiaudulį, nosies paraudimą ir niežėjimą, taip pat vandeningą, gausiai tekančią slogą.
Šie vaistai taip pat padeda kontroliuoti su nosies simptomais kartu pasireiškiančius akių negalavimus – paraudimą, ašarojimą ir niežulį. Be to, antihistamininiais preparatais gydomi dilgėlinės simptomai, įskaitant pūkšlėtą odos bėrimą, niežulį ir patinimą.
Mieguistumas gali tapti problema vairuojant ir dirbant
Slopinantys preparatai gali būti pavojingi vairuojantiems žmonėms. Net ir nestiprus migdantis poveikis gali sulėtinti reakciją ir pabloginti situacijų vertinimą, o vartojant mieguistumą sukeliančius vaistus reikšmingai didėja autoįvykių rizika. Naujosios kartos antihistamininiai preparatai leidžia alergijos simptomus kontroliuoti neatsisakant vairavimo.
Mieguistumas taip pat gali trukdyti mokiniams ir studentams: dėl jo gali suprastėti dėmesio koncentracija, informacijos įsisavinimas ir budrumas pamokų ar paskaitų metu.
Senosios kartos vaistai nėra tinkamiausias pasirinkimas ir dirbantiems žmonėms, ypač tiems, kurių darbas reikalauja nuolatinio susikaupimo. Papildomas mieguistumas gali sumažinti produktyvumą ir padidinti klaidų tikimybę. Todėl naujesnės kartos preparatai ypač aktualūs sveikatos priežiūros specialistams, technikams, IT specialistams ir kitiems darbuotojams. Iš esmės mieguistumas gali neigiamai paveikti bet kokio darbo efektyvumą, o tam tikromis aplinkybėmis kelti pavojų sveikatai ar gyvybei.
Klinikinė esmė – neapsunkinti jau ir taip sutrikusios savijautos
Pačios alergijos apraiškos gali mažinti darbingumą ir prastinti gyvenimo kokybę. Jei kartu vartojami slopinantys vaistai, žmogaus savijauta ir gebėjimas normaliai funkcionuoti gali nukentėti dar labiau – poveikis tampa tarsi dvigubas.
Šiuolaikinės alerginių ligų rekomendacijos orientuotos į naujosios kartos antihistamininių preparatų parinkimą. Jie neslopina, nesukelia sedacijos, mieguistumo ar „sunkios galvos“ pojūčio. Tai ypač svarbu vairuojantiems, pavojingesnėmis sąlygomis dirbantiems žmonėms, didelio kognityvinio našumo reikalaujantiems pacientams ir tais atvejais, kai gydymas trunka ilgiau nei kelias paras. Prireikus naujesnės kartos H1 receptorių antagonistai gali būti vartojami ir ilgesnį laiką.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
