SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išlieka aktyvi, tačiau būsto perkamumas silpnėja. Jo vertinimu, kitąmet sandorių skaičius gali sumažėti daugiau nei 3 proc.
SEB banko makroekonomikos apžvalgoje antradienį T. Povilauskas sakė, kad artimiausiais mėnesiais rinka greičiausiai išliks istoriškai aktyvi. Vis dėlto, kadangi praėjusių metų antrasis pusmetis buvo itin stiprus, augimas veikiausiai bus nedidelis, o kai kuriais mėnesiais būsto sandorių gali būti ir mažiau.
Ekonomisto teigimu, svarbiausia tendencija – prastėjantis būsto perkamumas. Jo nuomone, kitais metais sandorių skaičius gali trauktis daugiau nei 3 proc.
Perkamumą mažins šiemet veikę veiksniai
T. Povilauskas prognozuoja, kad kitąmet rinkai nebesuteiks postūmio vienkartiniai veiksniai, kurie šiemet didino būsto perkamumą. Tarp jų jis išskyrė antrosios pakopos pensijų reformos pradžią ir Lietuvos banko pakeistus Atsakingo skolinimo nuostatus.
Situaciją taip pat veikia kylančios „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos. Šiemet Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas jau padidino ir, kaip prognozuojama, jas dar kartą didins. Dėl to 6 mėnesių EURIBOR šiemet pakilo daugiau nei 0,5 proc. punkto – iki beveik 2,7 proc.
Individualių namų sandorių daugėja sparčiau
Kol kas NT rinka išlieka aktyvi: būsto sandorių skaičius yra maždaug 4 proc. didesnis nei pernai. T. Povilausko teigimu, pastaruoju metu labiausiai auga ne butų, o individualių namų pardavimai. Ši tendencija matoma ne tik regionuose, bet ir aplink didžiuosius miestus esančiose žiedinėse savivaldybėse.
Ekonomistas pažymėjo, kad butams, ypač esantiems aplink centrines miestų dalis, smarkiai brangstant, pirkėjai renkasi pigesnes alternatyvas – kotedžus žiedinėse savivaldybėse. Jo teigimu, teigiamą poveikį mažesnėse savivaldybėse galėjo turėti ir pensijų fondų pinigai, nors šią prielaidą pagrįsti sudėtinga.
SEB duomenimis, šių metų sausį–liepą butų sandorių skaičius išaugo 2 proc., individualių namų – 8,5 proc., sodų namelių – 17,5 proc., negyvenamųjų patalpų – 18,9 proc., o žemės sklypų – 7 proc.
Didžiausias metinis registruotų individualių namų pardavimo sandorių pokytis gegužę–liepą užfiksuotas Plungės rajono savivaldybėje – 89 proc. Prienų rajono savivaldybėje jis siekė 76 proc., Kėdainių rajono savivaldybėje – 54 proc., Marijampolės savivaldybėje – 42 proc., Anykščių rajono savivaldybėje – 40 proc., o Mažeikių ir Anykščių rajono savivaldybėse – po 38 proc.
Butų pardavimo sandorių skaičius labiausiai padidėjo Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 81 proc. Kretingos rajono savivaldybėje metinis pokytis siekė 37 proc., Šilutės rajono savivaldybėje – 29 proc.
Vilniuje pasiūla pasiekė istorinį lygį
T. Povilausko teigimu, antrąjį metų ketvirtį Vilniuje gerokai padidėjo būsto pasiūla. Jei prieš maždaug keturis mėnesius buvo kalbama apie galimą pasiūlos trūkumą, dabar sostinėje fiksuojamas istoriškai didelis būstų pasirinkimas.
Vis dėlto rinkos iškraipymą, anot SEB vyriausiojo ekonomisto, atskleidžia būsto kainos. Per metus Lietuvoje, neįskaitant Vilniaus, jos padidėjo 14,7 proc., o sostinėje išaugo 21,1 proc.
SEB bankas šių metų Lietuvos realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino 0,2 proc. punkto ir dabar numato 3 proc. šalies ekonomikos augimą. Vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 5,3 proc. – tai yra 0,4 proc. punkto mažiau nei prognozuota gegužę.
