Būsto pirkėjams Lietuvoje tenka mokėti daugiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Nors palūkanos yra sumažėjusios, mūsų šalis vis dar patenka tarp valstybių, kuriose būsto paskolos kainuoja brangiausiai.
Europos centrinio banko duomenimis, 2026 m. birželį vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje siekė 4,04 proc. Už Lietuvą didesnės jos buvo tik Latvijoje ir Estijoje.
Baltijos šalyse paskolos – vienos brangiausių
2026 m. birželį ES būsto paskolų palūkanų vidurkis sudarė 3,48 proc. Tuo metu Latvijoje jis siekė 4,29 proc., Estijoje – 4,14 proc., o Lietuvoje – 4,04 proc.
Vadinasi, visose trijose Baltijos valstybėse paskolos būstui buvo brangesnės nei ES vidurkis. Jį taip pat viršijo Vokietija (3,95 proc.), Nyderlandai (3,73 proc.), Slovakija (3,66 proc.), Belgija (3,59 proc.), Austrija (3,54 proc.), Liuksemburgas (3,53 proc.) ir Italija (3,49 proc.).
Mažiausios palūkanos užfiksuotos Maltoje – 1,95 proc. Nedidelės jos buvo ir Bulgarijoje (2,41 proc.), Ispanijoje (2,89 proc.), Kroatijoje (2,90 proc.) bei Portugalijoje (2,93 proc.).
Kaip 4,04 proc. palūkanos paveikia įmoką?
Palūkanų norma parodo, kiek paskolos gavėjui kainuoja iš banko pasiskolinti pinigų. Jei žmogus 150 tūkst. eurų skolintųsi 30 metų laikotarpiui, o metinės palūkanos siektų 4 proc., lygi mėnesio įmoka būtų maždaug 716 eurų.
Pirmąjį mėnesį apie 500 eurų iš šios sumos sudarytų palūkanos, o likusi dalis būtų skirta paskolos pagrindinei sumai mažinti. Vėliau palūkanų dalis trauktųsi, o paskolos grąžinimui skiriama įmokos dalis didėtų.
Palūkanos skaičiuojamos ne nuo pradinės paskolos sumos, o nuo tuo metu dar negrąžinto kredito likučio. Todėl paskolos pradžioje jos sudaro didesnę mėnesinės įmokos dalį.
Jeigu 4 proc. norma nesikeistų visus 30 metų, už 150 tūkst. eurų paskolą iš viso būtų sumokėta apie 257 tūkst. eurų. Vien palūkanoms tektų daugiau nei 107 tūkst. eurų.
Jeigu palūkanos būtų 2 proc., kaip panašiai yra Maltoje, mėnesio įmoka siektų apie 554 eurus. Tai būtų maždaug 162 eurais mažiau kiekvieną mėnesį, o per 30 metų laikotarpį skirtumas viršytų 57 tūkst. eurų, jei palūkanos nekistų.
Vis dėlto Lietuvoje būsto paskolų palūkanos dažniausiai nėra nustatomos visam 30 metų laikotarpiui. Devynios iš dešimties paskolų suteikiamos su kintamąja palūkanų norma. Galutinę kainą lemia ne tik banko marža, bet ir „Euribor“: jam mažėjant įmoka gali trauktis, o kylant – didėti.
Konkurencijos trūkumas paskolas pabrangina
Lietuvos bankas nurodė, kad birželį Lietuvoje paskolų palūkanų norma buvo apie 4 proc., o euro zonoje vidurkis siekė 3,5 proc. Pagrindine didesnės skolinimosi kainos priežastimi LB įvardijo rinkos koncentraciją.
Po euro įvedimo 2015 m. dėl struktūrinių pokyčių Lietuvos bankų sektorius tapo labiau koncentruotas nei kitose kaimyninėse ES šalyse, todėl konkurencija buvo silpnesnė. Kita vertus, nuo 2020 m. ji stiprėjo. Tai rodo ir būsto paskolų maržų pokyčiai.
Per šešerius metus naujų būsto paskolų maržos mediana sumažėjo beveik 1 procentiniu punktu – iki 1,45 proc. Tuo pat metu naujų būsto paskolų palūkanų atotrūkis nuo euro zonos vidurkio sumažėjo nuo beveik 1 iki 0,5 procentinio punkto.
LB taip pat pabrėžia kintamųjų palūkanų reikšmę. Kai rinkose pinigų kaina padidėja, pokytis Lietuvoje greitai persiduoda paskolų kainai. Tačiau mažėjant „Euribor“, skolinimasis Lietuvoje gali pigti sparčiau nei valstybėse, kuriose dažniau taikomos fiksuotos palūkanos.
Gyventojams tenkanti paskolų dalis siekia 5,7 tūkst. eurų
Lietuvos banko duomenimis, šalies paskolų portfelis per metus padidėjo 22,3 proc. – nuo 31,7 mlrd. iki 38,8 mlrd. eurų.
Namų ūkiams skirtos paskolos sudarė 41,2 proc. viso portfelio, arba 15,98 mlrd. eurų. Šaltinyje nurodoma, kad tai atitinka 5,7 tūkst. eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Per metus namų ūkių paskolų suma išaugo 3,4 mlrd. eurų, arba 19,8 proc., ir pasiekė 20,4 mlrd. eurų. Būsto paskolų portfelis padidėjo 14,6 proc., arba 1,9 mlrd. eurų, iki 14,6 mlrd. eurų.
Vartojimo paskolų portfelis, daugiausia dėl paskolų užsienio vartotojams, išaugo 37,4 proc., arba 1,1 mlrd. eurų, iki 4,1 mlrd. eurų. Pusę visų vartojimo paskolų suteikė „Revolut“ grupė.
Verslo įmonėms suteiktų paskolų suma siekė 14,6 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 2 mlrd. eurų, arba 15,4 proc. Labiausiai augo profesinę, mokslinę ir techninę veiklą vykdančių įmonių paskolų grynoji vertė – 0,435 mlrd. eurų, iki 1 mlrd. eurų.
Nekilnojamojo turto įmonių paskolos padidėjo 0,381 mlrd. eurų, iki 3,89 mlrd. eurų, o elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo įmonių – 0,368 mlrd. eurų, iki 1,4 mlrd. eurų.
Pirmajam būstui kai kur užteks 10 proc. įnašo
Nuo rugpjūčio 1 d. pirmąjį būstą perkantiems gyventojams sudaryta galimybė tam tikrais atvejais pasiskolinti sukaupus nebe 15 proc., o 10 proc. būsto vertės. Perkant 200 tūkst. eurų kainuojantį būstą, tai reiškia 10 tūkst. eurų mažesnį pradinį įnašą.
Šis pakeitimas gali būti reikšmingas tiems, kuriems daugiausia sunkumų iki šiol kėlė būtent pradinių santaupų sukaupimas. Tačiau 10 proc. yra Lietuvos banko nustatyta minimali riba, o ne reikalavimas bankams visiems pirmojo būsto pirkėjams taikyti tokį įnašą.
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigė, kad pokytis pirmiausia gali padėti vieniems gyvenantiems žmonėms ar mažesnę šeimos paramą turintiems namų ūkiams. Jo aiškinimu, mažesnis įnašas sprendžia vieną iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria būsto pirkėjai.
Vis dėlto kredito įstaiga, įvertinusi kliento pajamas, finansinę padėtį ir riziką, gali nustatyti griežtesnes sąlygas bei nefinansuoti 90 proc. būsto vertės.
Didmiesčiuose būstas be paskolos taps dar sunkiau pasiekiamas
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad ateityje būstą be kredito įsigyti bus galima vis rečiau. Tam įtakos turės ne tik kylančios būsto kainos, bet ir besikeičianti Lietuvos demografija.
Anot jos, gyventojų telkimasis didmiesčiuose ir urbanizacija Lietuvoje yra ryškūs procesai, todėl būsto rinkos padėtis didmiesčiuose bei sostinėje gerokai skiriasi nuo atokesnių regionų.
Žmonėms, kurie turi ar paveldėjo būstą toliau nuo didžiųjų miestų, be paskolos tampa vis sunkiau įsigyti būstą ir persikelti į didmiestį. Pasak ekonomistės, tai savaime skatins kredito rinkos augimą.
Šiuos procesus, jos vertinimu, gali pristabdyti atsakingo skolinimo reikalavimai ir stabilesnė, tobulėjanti bei modernėjanti nuomos rinka.
