Teisingumo ministerija kreipėsi į Baltarusijos institucijas dėl kalėti nuteisto Lietuvos piliečio Antano Kandroto, visuomenėje žinomo Celofano pravarde, išdavimo Lietuvai. Kol kas atsakymo į šį prašymą ministerija nėra gavusi.
Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės patarėja komunikacijai Božena Zaborovska-Zdanovič informavo, kad ministerija pradėjo ekstradicijos procedūrą ir oficialiai kreipėsi į Baltarusiją, tačiau jokio atsakymo kol kas nesulaukė.
Rugpjūčio pradžioje ministerija skelbė, jog, gavusi Kauno apygardos teismo kreipimąsi, atliko visus jai priklausiusius veiksmus ir parengė dokumentus dėl A. Kandroto ekstradicijos.
Teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis tuomet pabrėžė, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Pasak jo, nuteistieji neturėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad yra išvykę į kitą valstybę.
Europos arešto orderį A. Kandrotui-Celofanui Kauno apygardos teismas išdavė birželio 29 dieną.
Ministerija nurodė, kad prašymas Baltarusijai parengtas remiantis galiojančiomis tarptautinės teisės taisyklėmis ir baudžiamosiose bylose taikomais tarptautinio teisinio bendradarbiavimo principais.
Lietuvos apeliacinis teismas birželį A. Kandrotui-Celofanui byloje dėl finansinių nusikaltimų skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis jau įsiteisėjo ir turi būti vykdomas.
Tačiau dar anksčiau vyras paskelbė išvykęs į Baltarusiją, todėl įkalinimo įstaigoje iki šiol neatsidūrė.
Kitose bylose teismuose dalyvauja nuotoliniu būdu
Kitose baudžiamosiose bylose A. Kandrotas-Celofanas Vilniuje vykstančiuose teismo posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas liepą baigė nagrinėti bylą, kurioje vyras kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu pernai gruodį vykusio protesto prie Seimo metu. Bylos duomenimis, per renginį kilus žodiniam konfliktui su visuomenininku Valdu Bartkevičiumi, A. Kandrotas-Celofanas dešine ranka trenkė jam į veidą.
Šioje byloje prokurorė pasiūlė prie anksčiau už finansinius nusikaltimus skirtos realios pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dar septynis mėnesius kalėjimo.
Praėjusių metų rugsėjį A. Kandrotas-Celofanas buvo pripažintas kaltu ir 2021 metų riaušių prie Seimo byloje. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs – jį apeliacine tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Sprendimą šioje byloje ketinama paskelbti rugsėjį.
A. Kandrotas-Celofanas taip pat yra nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje. Kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas jį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Už šiuos veiksmus teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
