Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia sergantys bent viena lėtine liga. Tarp senjorų tokių žmonių dalis dar didesnė – lėtinėmis ligomis serga 8 iš 10. Tai parodė naujausias Valstybės duomenų agentūros tyrimas.
Dažniausiai gyventojai mini padidėjusį kraujospūdį, apatinės nugaros dalies skausmus ir aukštą cholesterolį. Sveikatos problemų sprendimą apsunkina ir ilgos eilės pas gydytojus: per dešimtmetį daugiau nei dvigubai padaugėjo žmonių, kurie vizitą ar gydymą atidėjo dėl laukimo.
Vaistininkai pastebi, kad dėl šių sunkumų dalis gyventojų renkasi savigydą – be gydytojo patarimo vartoja nereceptinius vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus. Į vaistines žmonės dažniausiai kreipiasi dėl padidėjusio kraujospūdžio, nugaros ir sąnarių skausmų.
Aukštas cholesterolis kamuoja vis jaunesnius
Specialistai atkreipia dėmesį, kad padidėjusio cholesterolio problema tampa vis aktualesnė jaunesniems žmonėms. „Eurovaistinės“ vaistininkas Vygintas Milašius teigė, kad su tuo galima susidurti jau nuo 30 metų. Pasak jo, cholesterolio kiekis glaudžiai susijęs su mityba, gyvenimo būdu, stresu ir įtampa, kurie ypač veikia jaunus žmones.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai savo sveikatą gerai vertino beveik pusė Lietuvos gyventojų, tačiau bendras ligotumas didėja. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų susiduria su padidėjusiu kraujospūdžiu.
Beveik tiek pat žmonių skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmais, o daugiau nei ketvirtadalis nurodo turintys padidėjusį cholesterolį. Bent viena lėtinė liga serga pusė gyventojų, o tarp senjorų – net 8 iš 10.
Higienos instituto atstovė Žilvinė Našlėnė sakė, kad į gydytojus dažniausiai kreipiamasi dėl kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligų. Tarp dažnų sveikatos sutrikimų ji taip pat išskyrė endokrininės sistemos ligas, ypač antrojo tipo cukrinį diabetą.
Kraujotakos sistemos ligų sergamumo rodiklis per dešimtmetį nuolat augo. Pernai jis siekė 3500 atvejų 10 tūkst. gyventojų.
Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas teigė, kad kraujotakos sistemos ligos išlieka viena pagrindinių mirties ir ligotumo priežasčių. Jo vertinimu, sveikatos priežiūros paslaugos ne visada atitinka gyventojų poreikius ir lūkesčius.
Vaistai vartojami be gydytojo paskyrimo
Per dešimtmetį daugiau nei 10 procentų išaugo žmonių, vartojančių vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus be gydytojo paskyrimo, dalis. Vaistininkai taip pat fiksuoja didėjantį savigydos mastą.
V. Milašius pasakojo, kad kasdien į vaistinę ateina žmonių, besiskundžiančių įvairiomis problemomis. Kartais jie sveikatos sutrikimus sau priskiria patys arba vadovaujasi kitų žmonių patirtimi. Dalis įsigytų vaistų lieka nepanaudoti, o vėliau klientai klausia, kur juos dėti ir ar įmanoma dar kartą parduoti.
Problema išlieka ir ilgas laukimas pas gydytojus. Tyrimas parodė, kad per dešimtmetį daugiau nei dvigubai padaugėjo gyventojų, atidėjusių vizitą ar gydymą dėl eilių.
Sveikatos apsaugos ministerija žada eiles pas maždaug penkis gydytojus specialistus sutrumpinti bent trečdaliu. Tarp jų – onkologai ir dermatovenerologai. I. Rubikas teigė, kad tam numatytos telemedicinos, e. sveikatos, siuntimų ir finansavimo tvarkos priemonės, skirtos visai sistemai.
Kol rengiami sprendimai, pas kai kuriuos specialistus pacientams tenka laukti ne savaites, o mėnesius. Pavyzdžiui, eilė pas dermatovenerologą gali užsitęsti pusmetį ar dar ilgiau.
