Žiniasklaidos šaltiniai skelbia, kad JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as per antradienį vykusį iš anksto neskelbtą vizitą Maskvoje Rusijos pareigūnus ragino neeskaluoti konflikto su NATO. Tarp minimų temų esą buvo ir Baltijos šalys.
Lietuvos institucijos kol kas neturi tvirtų duomenų, kad Maskvai perduotas konkretus perspėjimas dėl galimo puolimo prieš Baltijos valstybes. Jei toks signalas iš tiesų buvo pasiųstas, svarbiausia būtų stebėti Rusijos reakciją.
J. Ratcliffe’as yra vienas iš nedaugelio aukšto rango JAV pareigūnų, apsilankiusių Rusijoje po 2022 metais prasidėjusios invazijos į Ukrainą. Paskutinį kartą CŽA direktorius Maskvoje lankėsi 2021 metų lapkritį. Tuomet šias pareigas ėjęs Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas) įspėjo Rusiją nesiųsti karių į Ukrainą. Po kelių mėnesių Kremlius pradėjo plataus masto invaziją, tapusią didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Politologas: viešumoje sklando kelios susitikimo versijos
Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Vytis Jurkonis, informaciją apie esą pareikštą įspėjimą vertina atsargiai. Jis pabrėžia, kad ši versija nėra oficialiai patvirtinta, o viešojoje erdvėje keliamos skirtingos prielaidos dėl to, kas galėjo būti aptarta.
Vieni mano, kad kalbėta apie galimą kalinių apsikeitimą, kiti susitikimą sieja su regiono saugumu, Ukraina ar Iranu.
Prielaida, kad dėmesio galėjo sulaukti Baltijos regionas, atsirado dėl pastaruoju metu skelbiamų pranešimų apie Rusijos provokacijas prieš NATO valstybes. Susitikimas taip pat lyginamas su 2021 metais vykusiu CŽA vadovo vizitu, prieš Rusijai pradedant plataus masto karą Ukrainoje.
V. Jurkonio vertinimu, tokie palyginimai atspindi regione vyraujančius nuogąstavimus ir lūkesčius. Apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos šalyse ir Lenkijoje įvairiais lygiais kalbama jau seniai.
Politologas teigia, kad tokios kalbos gali turėti kelias funkcijas: skatinti stiprinti atgrasymo priemones, bet kartu ir kelti visuomenės nerimą bei veikti kaip psichologinė operacija, kuria siekiama įtikinti, kad konfliktas neišvengiamas ir netrukus gali išplisti.
Pasak V. Jurkonio, karas Ukrainoje yra arčiau, nei daliai žmonių atrodo, todėl grėsmė niekur nedingsta. Vis dėlto jis ragina pavojus vertinti rimtai, bet nepanikuoti.
Politologas primena, kad kibernetinės atakos ir įvairaus pobūdžio provokacijos Baltijos šalyse vyksta ne vien pastaruoju metu – jos tęsiasi kelis dešimtmečius. Jo teigimu, visuomenės panika galėtų iš dalies atitikti Kremliaus tikslą – įbauginti kaimyninių valstybių gyventojus.
Karybos ekspertas: vizitas gali būti JAV susirūpinimo ženklas
Karybos ekspertas Vaidotas Malinionis sako, kad signalai apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO šalis girdimi jau kurį laiką. Nors CŽA vadovo vizitas buvo netikėtas, ekspertas jį vertina kaip teigiamą ženklą NATO valstybėms.
Jo manymu, Jungtinės Valstijos galėjo parodyti susirūpinimą dėl informacijos apie galimus Rusijos veiksmus regione. Tikslus pokalbio turinys nėra žinomas, tačiau toks žingsnis atitiktų NATO penktojo straipsnio ir atgrasymo politikos logiką.
V. Malinionis mano, kad Rusija supranta, jog tolesnė eskalacija galėtų sukelti didelį konfliktą, kuris pačiai Maskvai būtų itin žalingas ir pavojingas. Vis dėlto neaišku, kaip Kremlius reaguos į galimą perspėjimą.
Ekspertas teigia, kad labiau tikėtina, jog Rusija į CŽA direktoriaus žodžius atsižvelgs ir po vizito turės iš naujo įvertinti savo galimus planus.
Provokacijos gali įgauti naujas formas
V. Malinionio vertinimu, Rusija galėtų stiprinti regione jau naudojamas veiklos formas. Tarp galimų scenarijų jis mini dronų įskridimą į valstybių teritoriją, sandėlių padegimus, kibernetines atakas, vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų pasirodymą ar ribotą karinį įsiveržimą.
Ekspertas pabrėžia, kad nauja raudona linija būtų peržengta, jei tokiose provokacijose atsirastų aukų. Dronų įskridimai ir infrastruktūros pažeidimai jau tapo grėsmėmis, su kuriomis regione gyvenama, tačiau visuomenė neturėtų susitaikyti su žmonių žūtimis.
Pasak karybos eksperto, Rusija nėra suinteresuota atviru karu su NATO, tačiau gali tęsti provokacijas. Todėl NATO šalims svarbu vieningai parodyti, kad į galimus agresyvius veiksmus bus reaguojama rimtai.
V. Malinionis aiškina, kad Maskva siekia veikti taip, jog visi suprastų, kas vykdo provokacijas, tačiau kartu palieka galimybę jas priskirti kitiems. Tokiu būdu NATO lyderiams pasiūlomas patogus paaiškinimas, leidžiantis išvengti atviro konflikto su Rusija. Panašiai gali būti naudojamas ir „žaliųjų žmogeliukų“ scenarijus.
Patvirtinta informacija būtų palanki žinia regionui
Jeigu pasitvirtintų, kad Rusijos pareigūnai buvo įspėti dėl konflikto su NATO eskalavimo, tai būtų teigiamas signalas regionui. V. Jurkonio teigimu, toks faktas paneigtų Kremliaus skleidžiamas kalbas, esą prireikus NATO nesirūpintų savo sąjungininkėmis.
Rusijos propaganda ne kartą tvirtino, kad Amerikai Baltijos regionas nėra svarbus, kad JAV prioritetai keičiasi ir kad NATO penktasis straipsnis neveiktų. Jei pasklidusi versija būtų teisinga, JAV įsitraukimas šiuo klausimu rodytų priešingai.
Politologas pabrėžia, kad grėsmės turi būti vertinamos rimtai. Institucijos taip pat turėtų aiškiai parodyti, kad agresyvių veiksmų atveju atsakytų ne tik regiono valstybės, bet ir jų tarptautiniai partneriai.
Lietuva apie vizitą sužinojo iš partnerių
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad Lietuva apie galimą J. Ratcliffe’o vizitą Maskvoje buvo informuota partnerių. Šalies vadovas susitikimo turinio nekomentavo, tačiau teigė, jog Lietuvai netrukus bus pateikta informacija apie jo tikslus ir aplinkybes.
Pasak G. Nausėdos, partneriai nurodė, kad ši informacija Lietuvą turėtų pasiekti nedelsiant, praktiškai kitą savaitę.
Prezidentas mano, kad vienas iš galimų susitikimo tikslų buvo sumažinti geopolitinę įtampą regione. Jo vertinimu, tai nuteikia pozityviai.
