Žinia apie šią savaitę įvykusį JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe’o apsilankymą Maskvoje sukėlė daug klausimų. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Rusijai galėjo būti perduotas perspėjimas dėl galimos eskalacijos prieš NATO rytinio flango valstybes, įskaitant Baltijos šalis.
„Žinių radijo“ laidoje situaciją aptarė ambasadorius ir buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.
L. Linkevičiaus teigimu, tokia informacija neturėtų visiškai stebinti, nes Jungtinės Valstijos jau kurį laiką perspėja apie galimas Rusijos provokacijas Rytų flange. Tarp galimų taikinių buvo minimos Baltijos šalys, Lenkija ir kitos valstybės.
Ambasadorius atkreipė dėmesį ir į vizito aplinkybes. Nors jis pristatomas kaip slaptas, visiškai nepastebimai į Maskvą atvykti didžiausiu pasaulyje kariniu transporto lėktuvu praktiškai neįmanoma. Maždaug keturias valandas trukęs apsilankymas, jo vertinimu, greičiau reiškė ne ilgus pokalbius, o konkrečios žinios perdavimą.
L. Linkevičius svarstė, kad Maskvai galėjo būti įvardytos pasekmės, jei ji nepaisytų perspėjimo. Jis priminė ir maždaug prieš penkerius metus vykusį tuomečio CŽA vadovo Williamo J. Burnso vizitą į Maskvą. Tąkart, kaip galima tikėtis, Rusija taip pat buvo raginama nepulti Ukrainos, tačiau perspėjimas nesuveikė – plataus masto agresija prasidėjo kitų metų vasarį.
Šiandien padėtis, anot jo, kitokia, nes kalbama apie galimus veiksmus prieš NATO teritoriją, kuriai taikomas penktasis Aljanso sutarties straipsnis ir kiti įsipareigojimai. Todėl raudona linija bei galimos jos peržengimo pasekmės turėtų būti aiškesnės.
Pašnekovas taip pat pabrėžė politinį kontekstą. Artėjant vidurio kadencijos rinkimams, JAV visuomenė tikisi didesnės paramos Ukrainai. Tačiau dabartinei administracijai netrūksta neišspręstų krizių – nesibaigia karas su Iranu, todėl Vašingtonui nereikalingas dar vienas iššūkis, susijęs su NATO patikimumu ir gebėjimu apsiginti.
T. Janeliūnas pabrėžė, kad kol kas kalbama tik apie prielaidas, tačiau tiesioginis CŽA vadovo skrydis į Maskvą leidžia manyti, jog amerikiečių žvalgyba galėjo turėti rimtos informacijos. Jo vertinimu, toks vizitas nėra organizuojamas be svarios priežasties.
Profesorius neatmetė sąsajos su praėjusią savaitę stebėtais NATO oro pajėgų bandymais imituoti elektroninės kovos operacijas prieš Kaliningrado sritį. Šie įvykiai, jo manymu, leidžia svarstyti, kad galimos Rusijos provokacijos prieš NATO šalis nėra vien teorinis scenarijus ir kad Maskva tokius planus gali vertinti rimtai.
Pasak T. Janeliūno, dabar gali būti bandoma užkirsti kelią planų įgyvendinimui. Jautrus laikotarpis – tarp Dūmos rinkimų, kurie turi baigtis rugsėjo 20 dieną, ir lapkritį vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų. Kremliaus akimis, tai gali tapti galimybių langu sukurti naują problemą, įgyti pranašumą ir vėliau tuo pasinaudoti derybose dėl Ukrainos.
Profesorius priminė Rusijos naudojamą taktiką: pirmiausia sukelti krizę, o tada siūlyti jos neeskaluoti, jei Vakarai sutiks su Maskvai palankiomis sąlygomis ar nuolaidomis. Kadangi laikas, jo vertinimu, vis labiau spaudžia Rusiją, tiek Maskva, tiek Vašingtonas tai supranta. Todėl Rusijai galėjo būti perduotas papildomas perspėjimas nedaryti neapgalvotų veiksmų.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė žinojęs apie susitikimą ir gavęs partnerių patikinimą, kad informacija apie jo tikslus bei turinį Lietuvai bus pateikta nedelsiant. L. Linkevičius sakė manantis, kad taip ir bus, tačiau pabrėžė: slaptosios tarnybos paprastai neatskleidžia visos turimos informacijos.
Jo nuomone, pokalbyje galėjo būti paliestas ir Iranas. Viešai buvo skelbta, kad Rusija galimai perduoda Iranui informaciją apie taikinius Persijos įlankos regione ir amerikiečių bazes. Kiek šie pranešimai teisingi, pasak ambasadoriaus, sunku įvertinti, tačiau Jungtinėms Valstijoms tai yra jautrus klausimas.
L. Linkevičius taip pat teigė, kad Rusija iki šiol neturi pakankamos motyvacijos sėsti prie derybų stalo dėl Ukrainos. Maskvai dabartinių veiksmų kaina, jo vertinimu, vis dar atrodo priimtina, todėl vien įtikinėjimo nepakaks.
Tokioje situacijoje, pasak jo, būtinas ekonominis spaudimas ir didesnė karinė parama Ukrainai. Tikėtina, kad kitą mėnesį Atstovų Rūmai patvirtins vadinamąjį pragariškų sankcijų paketą, kurį Senatas jau yra priėmęs. Nors po pataisų jis tapo mažiau griežtas, priemonės vis tiek būtų reikšmingos.
Iš Rusijos reakcijos galima spręsti, kad Maskva nesitiki, jog Atstovų Rūmai paketą atmes. Labiausiai ji tikisi, kad prezidentas nepanaudos šio sverto, nes nėra įpareigotas sankcijų automatiškai įgyvendinti. Dėl to ir atsiranda politinių neapibrėžtumų.
Ambasadorius pastebėjo, kad JAV administracija pastaruoju metu vėl siekia atlikti nešališko tarpininko ir situacijos moderuotojo vaidmenį. Tai skiriasi nuo birželio, kai sekretorius Rubio Atstovų Rūmuose pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nėra nešališkos ir yra Ukrainos pusėje.
L. Linkevičiaus teigimu, noras tarpininkauti suprantamas, tačiau Rusijai, jo manymu, reikalingas ne įtikinėjimas, o spaudimas – sankcijos ir kiti svertai. Jis neatmetė, kad CŽA vadovas Maskvai būtent ir perdavė žinią apie galimas pasekmes, jei perspėjimo nebus paisoma, nes JAV kantrybė ir tolerancija tokiai rizikai senka.
