Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išnagrinėjo du skundus dėl paramos būstui įsigyti skyrimo. Pareiškėjai teigė, kad dėl negalios prarado galimybę konkuruoti dėl valstybės pagalbos.
Prašymai šių metų gegužę buvo teikiami per informacinę sistemą SPIS, tačiau ši dažnai strigo. Dėl to žmonėms teko iš naujo jungtis prie sistemos ir pakartotinai įvesti duomenis.
Pareiškėjų teigimu, naudojantis ekrano skaitymo programa SPIS buvo sudėtinga orientuotis, todėl prašymo pateikimas užtruko gerokai ilgiau nei žmonėms be negalios. Procesą dar labiau apsunkino tai, kad prašymams pateikti buvo skirta vos dešimt minučių.
Skunduose nurodyta, kad tokia tvarka, kai subsidijos gavimą iš esmės lemia prašymo pateikimo greitis, žmonėms su negalia atėmė realią galimybę konkuruoti dėl paramos. Pareiškėjai taip pat teigė, kad SPIS nėra pakankamai pritaikyta ne tik žmonėms su regos, bet ir kitomis negaliomis, dėl kurių informacijai apdoroti gali reikėti daugiau laiko.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad prašymus buvo galima pateikti ne vien per SPIS. Jie taip pat buvo priimami savivaldybėse, siunčiami elektroniniu paštu arba paprastu paštu.
Ministerijos aiškinimu, prašymų teikimas per SPIS buvo nutrauktas rezervavus visas šiai priemonei skirtas lėšas. Per dešimt minučių sistema sulaukė itin didelio skaičiaus – apie 1,4 tūkst. – prašymų. Dalis jų, dėl ribotų finansinių galimybių, nebuvo patenkinta.
Vis dėlto SADM pripažino, kad dabartinė tvarka nėra geriausia. Ministerija nurodė svarstanti, kaip ateityje patobulinti prašymų pirmajam būstui įsigyti pateikimo procesą.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad alternatyvūs prašymų pateikimo būdai savaime neužtikrino lygių galimybių. Jais pasinaudojusių žmonių tikimybė gauti paramą buvo gerokai mažesnė.
Tyrimas parodė, kad iš 359 savivaldybėms asmeniškai arba elektroniniu paštu pateiktų prašymų paramai gauti buvo užregistruoti tik 58. Tai sudarė vos 16 proc. ne per SPIS pateiktų prašymų.
Kontrolierės vertinimu, šie duomenys rodo, kad prašymo pateikimas per SPIS suteikė gerokai didesnes galimybes konkuruoti dėl subsidijos. Todėl žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių, įskaitant negalią, negalėjo sistema naudotis taip pat veiksmingai, atsidūrė nepalankesnėje padėtyje.
B. Sabatauskaitė pabrėžė, kad ministerija privalo organizuoti paslaugų teikimą taip, jog jos būtų prieinamos ir žmonės su negalia galėtų jomis naudotis savarankiškai.
Jos teigimu, vertinant paslaugos prieinamumą būtina atsižvelgti į tai, kuris jos teikimo būdas suteikia didžiausias galimybes pasinaudoti teise į subsidiją. Jeigu tai yra elektroninė sistema, ji turi būti prieinama visiems vienodomis sąlygomis, nepaisant negalios. Tarnybos išvada – šis reikalavimas nebuvo įgyvendintas.
Kontrolierė taip pat nurodė, kad tyrimo metu ministerijos buvo klausta, kaip vertintas SPIS prieinamumas žmonėms su negalia ir ar buvo imtasi veiksmų jam gerinti, tačiau išsamaus atsakymo negauta.
Ministerija teigė, kad toks vertinimas buvo atliktas anksčiau, bet nepateikė informacijos apie jo išvadas ar įgyvendintas rekomendacijas.
Tarnyba SADM rekomendavo pakeisti prašymų pirmajam būstui įsigyti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką taip, kad žmonėms būtų sudarytos lygiavertės sąlygos nepaisant negalios.
Ministerijai taip pat pasiūlyta įvertinti SPIS prieinamumą, į šį procesą įtraukiant žmonių su negalia organizacijas ir ekspertus.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
