Kirgizijos kalnuose dingusių trijų alpinistų paieška tęsiasi sudėtingomis sąlygomis. Rugpjūčio 12-ąją į operaciją pirmą kartą įsitraukė sraigtasparnis, o dronais užfiksuota naujų objektų. Tačiau svarbiausia maršruto dalis ir vėl liko nepatikrinta – aukščiau nei 5500 metrų tvyrojo tirštas rūkas.
Tarp dingusiųjų yra 37-erių Lietuvos pilietis Sergejus Rubcovas ir du Baltarusijos piliečiai. Naujausia informacija skelbiama specialiai paieškai sukurtoje svetainėje www.kurumdy.by.
Sraigtasparnis nepasiekė svarbiausios maršruto dalies
Sraigtasparnis anksti ryte pakilo iš Biškeko, Oše papildė degalų atsargas ir išskrido į paieškos rajoną. Vis dėlto aukščiausios maršruto dalies pasiekti nepavyko, nes virš 5500 metrų matomumą visiškai apribojo rūkas.
Dėl to liko neapžiūrėta atkarpa tarp antrosios ir trečiosios stovyklų. Organizatoriai anksčiau ją buvo įvardiję kaip vieną labiausiai tikėtinų vietų, tačiau iki šiol tinkamai patikrinti šios zonos nepavyko. Iš sraigtasparnio gauta vaizdo medžiaga perduota štabui analizuoti.
Kol sraigtasparnis leidosi ir papildė degalų atsargas, paieška dronais nesustojo. Artiomo Eiksterio vadovaujama komanda kilo į kiekvieną trumpą tarp kritulių atsiradusį pagerėjusio matomumo laikotarpį. Dronais apžiūrėtas ledynas iš abiejų pusių, tikėtinas alpinistų judėjimo kelias iki pirmosios ir antrosios stovyklų bei šlaitai iki 5250 metrų aukščio.
Vieno skrydžio metu dronas palei kalnagūbrio atšaką pakilo iki 5730 metrų, tačiau dėl debesų įraše beveik nieko nebuvo matyti.
Kalnuose pastebėtos virvės sukėlė klausimų
Per vieną iš skrydžių virš pirmosios stovyklos, ant uolinės atšakos, pastebėtos kabančios virvės. Ši vieta buvo nedelsiant patikrinta, tačiau paieškos organizatoriai mano, kad virvės greičiausiai nepriklauso dingusiems alpinistams.
Pasak jų, vyrai turėjo dvi virves, o pagrindinė buvo raudona. Vaizde matoma virvė – tamsi, melsva. Maršrutui kartu su grupe ruoštęsis Viktoras Kucko teigia, kad pagrindinės virvės alpinistai nebūtų palikę. Todėl manoma, kad tai gali būti ankstesnių kopimų metu kalnuose likusi įranga.
Vis dėlto virvių koordinatės įtrauktos į bendrą paieškos žemėlapį.
Operaciją ir toliau apsunkina orai. Rugpjūčio 12-osios popietę vėl prasidėjo lietus, todėl skrydžiai į aukštesnes vietoves tapo neįmanomi. Vakare dėl prasto matomumo nebuvo matyti net pirmosios stovyklos.
Į paieškos rajoną artėja ir dingusiųjų artimieji. Maksimo žmona Katia bei Viktoras Kucko pasiekė Sary Tašą, iš kurio koordinuojami sraigtasparnio darbai.
Ieškoma ne tik finansinės paramos
Organizatoriai kviečia prie paieškos prisidėti ne vien aukomis. Jie viešina dronų užfiksuotą medžiagą ir prašo pagalbos žmonių, gebančių vertinti kalnų reljefą – gidų, alpinistų, turistų ir operatorių.
Štabas jau turi dešimtis valandų vaizdo įrašų, tačiau fiziškai nespėja visų jų peržiūrėti. Norintys padėti gali gauti prieigą prie medžiagos ir nurodymus, į kokias detales joje atkreipti dėmesį.
Įrašų analizėje dalyvauja ir Lietuvos komanda. Medžiaga bus tikrinama pasitelkiant kompiuterinę vaizdo analizę, nes vienas skrydis gali suteikti dešimtis gigabaitų duomenų.
Paieškai jau surinkta 70 tūkst. eurų
Trečiadienio rytą svetainėje www.kurumdy.by buvo nurodyta, kad alpinistų paieškai surinkta 70 tūkst. eurų. Šios lėšos skiriamos gelbėtojų darbui, sraigtasparniui, specialiai įrangai, transportui ir žmonių pristatymui į atokią kalnų vietovę.
Skelbiama, kad 2026 metų rugpjūčio 11-osios pirmąją dienos pusę paieškos rajone lijo. Komanda su dronu pasiekė po maršrutu esančią stovyklą ir įsirengė palapines. Didžiąją dalį įrangos užnešė patys, o generatorių ir kurą pristatė Nepaprastųjų situacijų ministerijos gelbėtojai. Dėl lietaus skrydžiai buvo neįmanomi.
Orams trumpam pagerėjus, droną į orą pakėlė Leonidas Borisovas, Artiomas Eiksteris ir Iskanderas Rachimovas. Per dieną jie atliko šešis skrydžius ir kilo kaskart, kai tik atsirasdavo bent minimali matomumo galimybė.
Buvo apžiūrėta sniego ir ledo briauna bei šlaitai abiejose jos pusėse, 4000–4800 metrų aukštyje. Palei kalnagūbrio atšaką dronas pakilo iki 5550 metrų, tačiau aukščiau vaizdą uždengė debesys. Nors pats dronas gali pakilti iki 7000 metrų, dėl sąlygų tą dieną skrydžių riba siekė 5000–5500 metrų.
Grupės pėdsakų kol kas neaptikta. Šlaituose daug šviežio sniego, kuris gali slėpti ne tik pėdsakus, bet ir daiktus.
Artimieji taip pat įsitraukia į operaciją. Katia, Maksimo žmona, ir Viktoras Kucko atskrido į Biškeką, jiems gautas leidimas patekti į pasienio zoną. Buvo parengtas sraigtasparnis, turėjęs iš Biškeko skristi į Ošę, ten paimti kino operatorių su vaizdo technika ir Šveicarijos gidą Damianą, kuris šiame rajone lankėsi prieš mėnesį.
Organizatorių teigimu, pagrindinis prioritetas išlieka zona tarp antrosios ir trečiosios stovyklų. Joje yra stačias, sniegu padengtas ledas, o ši atkarpa iki šiol nė karto nebuvo tinkamai apžiūrėta.
Artimieji prašo prisidėti prie gelbėjimo operacijos
Dingusiųjų artimieji kreipiasi į visus, galinčius prisidėti prie paieškos finansiškai. Jie pabrėžia, kad operaciją apsunkina blogos oro sąlygos ir sunkiai pasiekiama vietovė, todėl papildomų lėšų reikia alpinistų darbui, specialiai įrangai, technikai ir sraigtasparniui.
Artimieji viliasi, kad svarbi gali būti kiekviena parama, net ir nedidelė.
Kas žinoma apie dingimą?
Sergejus Rubcovas ir du Baltarusijos piliečiai rugpjūčio 1-ąją kartu pasiekė viršūnę. Rugpjūčio 2-ąją jie paskutinį kartą susisiekė su artimaisiais. Pasak Sergejaus brolio šeimos, paskutinės žinutės buvo trumpos ir informatyvios – jose kalbėta tik apie nusileidimą, o apie savijautą, orus ar maršrutą vyrai daugiau nieko nepranešė.
Su grupe ryšys visiškai nutrūko rugpjūčio 4 dieną, kai alpinistai informavo esantys pasiruošę leistis į bazinę stovyklą. Dingusieji, artimųjų teigimu, buvo sukaupę maisto atsargų 17-ai dienų.
Kalnuose rasta palapinė iš pradžių sukėlė nerimą, tačiau šeima paaiškino, kad ji buvo naudojama kaip sandėlis. Joje buvo palikti daiktai, kurių kylant toliau nebereikėjo, nes maršrutas darėsi vis sudėtingesnis. Tarp jų buvo trekingo batai ir šiltesniam orui skirti drabužiai.
Artimieji taip pat teigė, kad alpinistai turėjo palydovinį telefoną, bet dėl nežinomų techninių problemų konkrečioje vietovėje jis neveikė.
Nustatyta paskutinė žinoma lietuvio buvimo vieta
Užsienio reikalų ministerija skelbė, kad nustatyta paskutinė žinoma Sergejaus Rubcovo buvimo vieta. Lietuvos ambasada Kazachstane palaiko ryšį su jo artimaisiais, o ambasada ir Lietuvos garbės konsulas Kirgizijoje bendradarbiauja su šios šalies institucijomis bei gelbėjimo tarnybomis.
Ministerijos teigimu, paskutinė žinoma vieta nustatyta bendradarbiaujant su vietos telekomunikacijų bendrovėmis.
Kirgizijos Nepaprastųjų situacijų ministerija anksčiau pranešė apie rastą tuščią alpinistų grupės palapinę. Paieška vykdoma maždaug 5 tūkst. metrų aukštyje, joje dalyvauja gelbėtojai, pasienio apsaugos pareigūnai ir savanoriai gidai iš Šveicarijos.
