Latvijoje NATO naikintuvams numušus karinį droną, politikai operaciją įvertino kaip sėkmingą. Vis dėlto Ukrainoje kariavęs Arūnas Kumpis ragina situaciją vertinti atsargiau: jeigu į Baltijos šalis būtų įskridę ne vienas, o bent dešimt dronų, padariniai galėjo būti kur kas liūdnesni.
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į kainų skirtumą – naikintuvo paleistos raketos vertė siekia milijonus eurų, o pats dronas kainuoja vos keliasdešimt tūkstančių. Be to, Lietuva iki šiol neturi tinkamų radarų bei priemonių dronams aptikti ir numušti.
Apie įvykį Latvijoje ir Baltijos šalių pasirengimą apsisaugoti nuo dronų A. Kumpis kalbėjo TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“.
Vertindamas viešai paskelbtą informaciją iš Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos tarnybų, ekspertas teigė, kad šimtu procentų atmesti Rusijos provokacijos galimybės negalima. Tačiau tuo metu, kai dronas įskrido į Latviją, ukrainiečiai vykdė išpuolius prieš Sankt Peterburgą ir Ust Lugos naftos perdirbimo kombinatą. Kadangi atakų laikas sutapo – jos vyko maždaug nuo 2 iki 6 valandos ryto, – labiausiai tikėtina, jog į Latviją pateko vienas iš ukrainiečių dronų, nuklydusių nuo savo kurso.
A. Kumpio vertinimu, šio atvejo nereikėtų vienareikšmiškai vadinti NATO oro policijos misijos sėkmės įrodymu. Jo manymu, čia svarbų vaidmenį suvaidino ir aplinkybės: dronas greičiausiai skrido dideliame aukštyje, todėl jį buvo galima aptikti ilgojo ir vidutinio nuotolio radarais, o grėsmės ant žemės esantiems objektams nebuvo.
Rudenį miškuose gali atsirasti netikėtų radinių?
Žemai skrendantį droną pastebėti gerokai sunkiau. Tokį taikinį gali užstoti pastatai ir kitos kliūtys, todėl tenka naudoti trumpojo nuotolio radarus. Jų veikimo nuotolis siekia 50–70 kilometrų, o daugiausia – iki 100 kilometrų.
Ekspertas taip pat nesutiko, kad drono neutralizavimą būtų galima vadinti absoliučia sėkme. Jis priminė atvejį Lenkijoje, kai į šalies teritoriją įskrido 19 „Shahed“ tipo dronų. Du ar trys jų buvo numušti raketomis „oras–oras“, o operacijoje dalyvavo naikintuvai F-16 ir F-35. Vieno drono numušimas, neįskaičiuojant lėktuvo eksploatacijos išlaidų, kainavo apie milijoną eurų.
A. Kumpis svarstė, kad panašus scenarijus su dešimčia dronų pareikalautų milžiniškų išteklių. Jis taip pat neatmetė, jog kai kurie dronai gali įskristi į Baltijos šalių teritoriją ir likti nepastebėti.
„Prasideda grybų sezonas. Bus matyti“, – sakė ekspertas, neatmetęs galimybės, kad dronų liekanas miškuose gali aptikti grybautojai.
Po pranešimų apie galimą Rusijos planuojamą netikros vėliavos operaciją Baltijos šalyse Lietuvoje sustiprinta strateginių objektų apsauga. A. Kumpio teigimu, šiuo metu imamasi veiksmų, kuriuos galima įgyvendinti greičiausiai, pirmiausia dėmesį skiriant svarbiausiems objektams.
Jis pažymėjo, kad kai ištekliai riboti, o visos sistemos iš anksto nebuvo pasirūpinta, jų paskirstymas strateginių objektų apsaugai yra logiškas sprendimas.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
