Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu, iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną antradienio naktį sunaikino Šiauliuose dislokuoti Italijos NATO oro policijos naikintuvai. Įvykis sukėlė diskusijas dėl oro gynybos pajėgumų, panaudotų priemonių kainos ir galimos grėsmės, jei vienu metu būtų paleista daugiau bepiločių orlaivių.
Seimo frakcijos „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ narys Arvydas Anušauskas, įvertinęs drono skrydžio trukmę ir greitį, bandė nustatyti, koks galėjo būti šis objektas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol nėra oficialių duomenų, galutinės išvados daryti negalima.
Pasak A. Anušausko, jeigu dronas nuo sienos per Lentvarį skrido iki Pratkūnų ir beveik 100 kilometrų įveikė per 20 minučių, jo greitis galėjo siekti apie 290 km/val. Ukrainietiško FP-1 nurodomas nuotolis siekia maždaug 2 600–2 700 kilometrų, tačiau maksimalus greitis – apie 205 km/val. Tuo metu rusiško „Geran-3“ arba „Shahed-238“ greitis nurodomas nuo 300 iki 370 km/val., o skrydžio nuotolis – apie 1000 kilometrų ar daugiau.
Politikas pažymėjo, kad kol kas nežinoma, kiek laiko objektas buvo stebimas radaruose iki sienos kirtimo ir kiek tiksliai laiko praleido Lietuvos oro erdvėje. Vėliau, paskelbus, kad dronas netoli Vilniaus sieną kirto ir ore išbuvo daugiau kaip 30 minučių, maždaug nuo 23.48 val., A. Anušauskas savo prielaidą dėl greičio pakeitė į maždaug 200 km/val.
Jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijoje veikia dronams skirti rusiški ryšio stiprintuvai, sunku įsivaizduoti, jog dvi valandas Baltarusijoje skraidęs dronas būtų buvęs nekontroliuojamas. Vis dėlto politikas nurodė, kad galutinio atsakymo teks palaukti iš oficialaus tyrimo.
Seimo narė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigiamai įvertino tai, kad dronas buvo sunaikintas, tačiau sukritikavo brangias raketas naudojančią oro gynybą bei delsą įsigyti tinkamesnių kovos priemonių.
Ji teigė, kad drono numušimas rodo Lietuvos gebėjimą veikti, o ne vien pasyviai stebėti situaciją. Tačiau, anot V. Čmilytės-Nielsen, NATO gali sau leisti vieną kitą droną sunaikinti brangiomis raketomis, o regione jau reikėtų turėti adekvačias priemones.
Seimo narė taip pat teigė, kad iš Krašto apsaugos ministerijos kol kas trūksta aiškumo. Pasak jos, praėjusią savaitę Liberalų frakcijos susitikime ministras R. Kaunas negalėjo konkrečiai pasakyti, ką Lietuva jau įsigijo po pavasarį įvykusių dronų incidentų. Pastarųjų dienų įvykiai, jos vertinimu, parodė, kiek vėluoja reikalingi sprendimai.
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis apsiribojo padėka žmonėms, kurie sugebėjo droną sunaikinti. „Ačiū už geras žinias prie rytinės kavos“, – rašė jis.
Žurnalistas Rimvydas Valatka atkreipė dėmesį, kad nors dronas buvo numuštas, jis jau buvo pasiekęs Lietuvą. Jis pabrėžė, kad objektas iš Baltarusijos įskrido į šalies teritoriją, o pigus dronas buvo sunaikintas itin brangia NATO naikintuvo raketa.
R. Valatka taip pat nurodė, kad dronas buvo pasiekęs Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Jo teigimu, dėl to kyla klausimas, kaip atrodytų situacija, jei Rusija tyčia paleistų 10 ar daugiau dronų.
Dronas sunaikintas ore, jo nuolaužos renkamos
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis pranešė, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos. Kariuomenės duomenimis, tai buvo vienas bepilotis orlaivis, tačiau jo modelis kol kas nekomentuojamas.
Pratkūnų kaimo apylinkėse pareigūnai rinko nuolaužas. A. Matutis sakė, kad ant jų jokių ženklų nėra, todėl bus atliekamas tyrimas. Jis pabrėžė, kad objektas buvo sunaikintas ore – tai skiriasi nuo ankstesnių atvejų, kai dronai nukrisdavo patys.
Kol kas neaišku, ar dronas gabeno sprogmenų. Įvykio vietoje dirbo Karo policijos ir „Aro“ pareigūnai, buvo įvestas planas „Skydas“.
Pasak A. Matučio, dronas sunaikintas Kaišiadorių rajone todėl, kad reikėjo identifikuoti objektą, į jį nusitaikyti ir pasirinkti saugią vietą. Virš tankiai gyvenamų teritorijų tokie veiksmai nebūtų atliekami, nes galima šalutinė žala galėtų būti didesnė už paties objekto keliamą pavojų. Dronui sunaikinti panaudota raketinė ginkluotė.
Oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus ir Kauno apskrityse
Antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse paskelbtas tikėtinas oro pavojus, kai buvo pastebėtas dronas. Įspėjimas atšauktas po to, kai NATO naikintuvas bepilotį orlaivį sunaikino.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis „Žinių radijui“ teigė, kad dronas tikriausiai buvo nukrypęs nuo kurso. Vis dėlto tuo metu dar nebuvo aišku, ar jis buvo rusiškas, ar ukrainietiškas.
Vadovai pabrėžė būtinybę stiprinti oro gynybą
Šalies vadovai padėkojo Italijos kariams, kurie Kaišiadorių rajone numušė į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną, ir akcentavo oro gynybos stiprinimo svarbą.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šis įvykis parodė, jog Lietuvos oro gynyba veikia: dronas buvo laiku pastebėtas, perimtas ir sunaikintas NATO naikintuvų. Jis išreiškė padėką Italijos sąjungininkams už atliktą pareigą.
G. Nausėda taip pat įspėjo, kad Rusijai plečiant karo veiksmus prieš Ukrainą panašių incidentų gali daugėti. Prezidentas nurodė, kad Lietuva toliau stiprins oro gynybos pajėgumus ir ieškos naujų būdų gyventojams apsaugoti.
Trečiadienį prezidentas sušaukė iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytą Valstybės gynimo tarybą, kurios darbotvarkėje – oro gynybos vystymo klausimai.
