Dvylika valstybių paskelbė ketinančios riboti prekybą Izraelio nausėdijų Vakarų Krante produktais. Lietuvoje dėl galimų veiksmų Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, kad pirmiausia reikėtų diskutuoti Europos Sąjungos (ES) lygiu.
URM teigimu, Lietuva prioritetą teikia jau galiojančių ES priemonių Izraelio nausėdijų atžvilgiu įgyvendinimui. Izraelio nausėdijose pagamintoms prekėms netaikomos ES ir Izraelio asociacijos susitarime numatytos prekybos lengvatos. Be to, nuo 2015 m. į ES rinką tiekiamos tokios prekės turi būti aiškiai paženklintos, nurodant jų kilmę, pavyzdžiui, „produktas iš Golano aukštumų (Izraelio nausėdijos)“. Tokia tvarka vartotojams leidžia patiems apsispręsti, ar šias prekes pirkti.
Ministerija taip pat nurodo, kad veiksmingiausios būtų ES mastu priimtos sankcijos, nes tai užtikrintų vieningą Bendrijos veikimą ir bendrosios rinkos vientisumą. Todėl galimų ribojimų bei tolesnių veiksmų klausimas, URM vertinimu, pirmiausia turėtų būti svarstomas ES institucijose.
ES jau yra patvirtinusi sankcijų paketus, taikomus ekstremistams naujakuriams ir su jais susijusioms organizacijoms, vykdantiems smurtą Vakarų Krante. Šios priemonės nustatytos pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų priemonių kovojant su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais. URM pažymi, kad bet kokių naujų priemonių poveikis pirmiausia priklausytų nuo esamo režimo, įskaitant tinkamą prekių ženklinimą, įgyvendinimo.
Ministerijos pateiktais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos importo iš nausėdijų vertė siekė vos apie 4,7 tūkst. eurų per metus.
Šalys žada riboti prekybą gyvenviečių produktais
Antradienį 12 valstybių, tarp jų – Didžioji Britanija, kelios ES šalys ir Kanada, paskelbė apie planus taikyti sankcijas prekybai Izraelio gyvenviečių Vakarų Krante produktais. Bendrame užsienio reikalų ministerijų pareiškime teigiama, kad valstybės ketina nustatyti nacionalinius prekybos su gyvenvietėmis, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis, ribojimus arba remti atitinkamas Europos priemones.
Pareiškimas susijęs su didėjančiu Izraelio naujakurių smurtu prieš palestiniečius Vakarų Krante ir gyvenviečių plėtra okupuotose palestiniečių teritorijose. Jį paskelbė Prancūzija, Didžioji Britanija, Kanada, Danija, Ispanija, Suomija, Airija, Islandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija ir Švedija.
Izraelis neigiamai įvertino Londono pareiškimą ir netrukus paskelbė atsakomąsias priemones prieš Jungtinę Karalystę.
Vėliau Didžiosios Britanijos premjeras Andy‘is Burnhamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kanados vyriausybės vadovas Markas Carney‘is bendrame pareiškime nurodė, kad gyvenvietės kelia „tiesioginę grėsmę“ dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui. Pagal tokį modelį Palestinos valstybė taikiai egzistuotų greta Izraelio.
Airija ir Ispanija jau įgyvendino priemones, ribojančias prekybą su Izraelio nausėdijomis. Prancūzija kelias savaites siekia panašaus sprendimo ES lygmeniu, tačiau tam priešinasi kai kurios Bendrijos valstybės.
Izraelis Vakarų Krantą okupuoja nuo 1967 m. Šešių dienų karo. Šioje teritorijoje gyvena apie 3 mln. palestiniečių ir daugiau nei 500 tūkst. Izraelio naujakurių. Pagal tarptautinę teisę jų gyvenvietės laikomos neteisėtomis.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
