Suomijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė „Patria“ šarvuočių gamykloje. Susitikęs su įmonės vadovais jis ne tik domėjosi gamyba, bet ir pats išbandė karinį transporterį.
Apžiūrėdamas šarvuočio vidų šalies vadovas pastebėjo, kad jame pakanka vietos net aukštam žmogui. Tai jis palydėjo šmaikščia pastaba, kuri pralinksmino aplinkinius.
Šarvuotyje prezidentas neliko rimtas
Vaizdo įraše matyti, kaip G. Nausėda įlipa į transporterį ir apžiūri jo vidų. Įsitikinęs, kad vietos jo kojoms pakanka, prezidentas su šypsena pasakė, jog šarvuotis tinkamas ir dideliam vyrui.
Lietuva planuoja įsigyti 936 šarvuočius
Kaip skelbė BNS, Valstybės gynimo taryba gegužės pabaigoje nusprendė, kad iki 2030 metų Lietuva įsigis 300 „Patria“ šarvuočių. Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad jie turėtų pakeisti pasenusius vikšrinius M113 šarvuočius.
Iš viso Lietuva ketina įsigyti 936 tokius transporterius.
Prezidentūra pranešė, kad susitikime su Suomijos ministru pirmininku G. Nausėda taip pat pristatė artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslus ir prioritetus.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva sieks būti sąžininga ir nešališka tarpininkė, prisidėsianti prie 2024–2029 metų ES strateginės darbotvarkės įgyvendinimo, Sąjungos vienybės, jos vaidmens pasaulyje ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos stiprinimo.
Pasak G. Nausėdos, Lietuvos pirmininkavimo prioritetus lems dabartinė Europos geopolitinė padėtis: Rusijos karas prieš Ukrainą, didėjančios hibridinės grėsmės, regioninis nestabilumas ir augantys konkurencingumo iššūkiai.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus pirmąjį kitų metų pusmetį.
Prezidentas teigiamai įvertino ES pastangas stiprinti Europos gynybinį pasirengimą, tačiau pabrėžė, kad jų įgyvendinimas, ypač gynybos pramonėje, vyksta per lėtai. Jo teigimu, ES valstybės, kurios yra NATO narės, turi kuo skubiau pasiekti 5 proc. BVP gynybos finansavimo tikslą, pašalinti svarbiausius pajėgumų trūkumus ir sparčiai didinti Europos gynybos pramonės gamybą.
G. Nausėda taip pat akcentavo būtinybę išlaikyti tvirtą transatlantinę partnerystę ir NATO, kaip kolektyvinio saugumo pagrindą. Jis paragino ieškoti pozityvios bei konstruktyvios darbotvarkės su JAV.
Prezidentas paramą Ukrainai pavadino investicija į Europos saugumą. Jo teigimu, artėjant žiemai Ukrainai būtina padėti ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir atkurti bei apsaugoti sugadintą energetikos infrastruktūrą, tiekti generatorius, transformatorius ir kitą reikalingą įrangą.
G. Nausėda pasveikino Suomijos vaidmenį Ukrainos slėptuvių koalicijoje ir pakvietė šalį finansiškai prisidėti prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos Išminavimo koalicijos.
Kaip skelbė BNS, Ukrainoje viešintis premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį pranešė, kad prieš šaltąjį sezoną Ukrainai bus perduoti iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės paimti transformatoriai.
