Suomijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos sprendimas įsigyti šarvuočius „Patria“ gali tapti pavyzdiniu Vilniaus ir Helsinkio gynybos pramonės bendradarbiavimo projektu.
Apie tai šalies vadovas kalbėjo antradienį susitikęs su Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo.
Prezidentūros pranešime nurodoma, kad G. Nausėda šį projektą įvertino kaip precedento neturintį ir galintį paskatinti Suomijos investicijas į kitus Lietuvos ekonomikos sektorius. Pasak prezidento, šia galimybe būtina pasinaudoti stiprinant dvišalius abiejų valstybių ryšius.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Lietuvai svarbiausia „Patria“ transporterių gamybą, techninę priežiūrą ir kapitalinį remontą kuo labiau perkelti į Lietuvą.
Lietuva planuoja įsigyti 936 šarvuočius
Kaip skelbė BNS, Valstybės gynimo taryba gegužės pabaigoje nutarė, kad iki 2030 metų Lietuva įsigis 300 šarvuočių „Patria“. Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra sakęs, kad jie turėtų pakeisti pasenusius vikšrinius šarvuočius M113.
Bendras planuojamų įsigyti šarvuočių skaičius siekia 936.
Susitikime su Suomijos premjeru Lietuvos prezidentas taip pat pristatė artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus ir tikslus.
Prezidentūros teigimu, Lietuva pirmininkaudama ketina veikti kaip sąžininga ir nešališka tarpininkė, siekdama įgyvendinti 2024–2029 metų ES strateginę darbotvarkę. Taip pat numatoma stiprinti Europos Sąjungos vienybę, jos vaidmenį pasaulyje ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.
G. Nausėda pažymėjo, kad pirmininkavimo darbotvarkę formuoja dabartinė Europos geopolitinė padėtis: Rusijos karas prieš Ukrainą, stiprėjančios hibridinės grėsmės, nestabilumas regione ir augantys konkurencingumo iššūkiai.
Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus pirmąjį kitų metų pusmetį.
Prezidentas teigė, kad ES pastangos stiprinti Europos gynybinį pasirengimą yra sveikintinos, tačiau jų įgyvendinimas, ypač gynybos pramonėje, vyksta per lėtai. Jo vertinimu, ES valstybės, kartu priklausančios NATO, turi kuo skubiau pasiekti 5 proc. BVP gynybai skyrimo tikslą, panaikinti svarbiausius gynybos pajėgumų trūkumus ir sparčiai didinti Europos gynybos pramonės gamybą.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi išsaugoti tvirtą transatlantinę partnerystę ir NATO, kaip kolektyvinio saugumo pagrindą. Be to, anot jo, būtina ieškoti pozityvios bei konstruktyvios darbotvarkės su Jungtinėmis Valstijomis.
Prezidento teigimu, parama Ukrainai yra investicija į Europos saugumą. Artėjant žiemai, be karinės pagalbos, Ukrainai reikalinga parama energetikos sektoriui: būtina atkurti ir apsaugoti pažeistą infrastruktūrą, tiekti generatorius, transformatorius bei kitą reikalingą įrangą.
G. Nausėda taip pat pasveikino Suomijos dalyvavimą Ukrainos slėptuvių koalicijoje ir paragino šalį finansiškai paremti Lietuvos bei Islandijos vadovaujamą Išminavimo koaliciją.
Kaip skelbė BNS, Ukrainoje viešintis premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį pranešė, kad prieš prasidedant šaltajam sezonui Ukrainai bus perduoti iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės paimti transformatoriai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
