Vyriausybei pristačius šeimos paketą, kuriuo siekiama paskatinti gimstamumą, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus suabejojo, ar pakankamai aišku, iš kokių šaltinių būtų finansuojamas šis planas. Jo įgyvendinimui papildomai prireiktų beveik 800 mln. eurų.
Antradienį žurnalistams G. Šimkus teigė, kad tai yra labai didelės vertės paketas, tačiau nepakanka tikslumo kalbant apie jo finansavimo šaltinius.
LB vadovas pažymėjo, kad Vyriausybės pasiūlytas priemonių planas yra itin platus ir apima įvairias demografines sritis. Pasak jo, numatytos priemonės skiriasi tiek tikslais, tiek ekonomine verte ir reikalingo finansavimo apimtimi.
G. Šimkus teigiamai įvertino tai, kad Vyriausybė pateikė platų paketą, orientuotą į skirtingas demografinio iššūkio dalis. Vis dėlto, jo vertinimu, tik maždaug ketvirtadalis priemonių tiesiogiai nukreiptas į pagrindinę problemą – šeimų apsisprendimą susilaukti vaikų.
LB vadovas priminė, kad 2024 metais Lietuvoje gimė 19 tūkst. naujagimių, o 1994 metais – 42 tūkst. Jo teigimu, svarbiausia gimstamumo mažėjimo priežastis yra žmonių sprendimas tapti arba netapti tėvais.
Jo teigimu, daugėja šeimų, neturinčių nė vieno vaiko, o vaikų jau turinčios šeimos jų susilaukia panašiai tiek, kiek ir anksčiau. Todėl, G. Šimkaus vertinimu, tik apie ketvirtadalis šeimos paketo skirta pačiai problemos esmei – sprendimui turėti vaikų.
LB vadovas taip pat pabrėžė, kad statistika rodo: šeimai susilaukus pirmojo vaiko, vėliau dažniausiai gimsta ir daugiau vaikų.
Tuo metu du trečdaliai paketo, pasak G. Šimkaus, skirti bendrai šeimos dydžio didinimo krypčiai. Jis kėlė klausimą, kiek tokios priemonės sprendžia tą pačią demografinę problemą, kai šeima jau yra sukurta ir joje auga vaikai.
Lietuva susiduria su demografiniais iššūkiais
G. Šimkaus teigimu, Lietuva susiduria su rimtais demografiniais iššūkiais, todėl nereikėtų tikėtis, kad juos bus įmanoma išspręsti pigiomis priemonėmis.
Jis pripažino, kad pakete yra naudingų pasiūlymų, tačiau didžiausia finansavimo dalis numatyta vaikų, kurie jau lanko mokyklą, maitinimui.
Teigiamai jis įvertino priemones, skirtas karjerai ir motinystei bei tėvystei derinti, reemigracijai skatinti, taip pat didesniam žmonių saugumui motinystės atostogų metu ir slaugos kompensacijoms. Vis dėlto didžioji paketo dalis, pasak LB vadovo, susijusi su mokyklinio amžiaus vaikų maitinimu.
Numatyta, kad nuo 2029 iki 2034 metų nemokamas maitinimas būtų skiriamas visiems penktų–dešimtų klasių mokiniams, neatsižvelgiant į jų šeimų pajamas. Viešiesiems finansams ši priemonė kainuotų 376 mln. eurų.
Be to, planuojama finansiškai skatinti šeimas, kurios grįžta gyventi į Lietuvą.
Kaip skelbė BNS, opoziciniai konservatoriai valdančiųjų siūlymą išplėsti nemokamą maitinimą mokyklose pavadino akibrokštu. Jų teigimu, ši iniciatyva kainuotų kelis šimtus milijonų eurų, o ją įgyvendinti tektų kitai Vyriausybei, nes dabartinio Seimo kadencija baigiasi 2028 metais.
Į opozicijos kritiką praėjusią savaitę reagavęs premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad dėl šeimos paramos paketo priemonių įgyvendinimo terminų galima susitarti, o pačias priemones koreguoti politinių diskusijų metu.
Dalį šeimos paramos paketo projektų Seimui planuojama pateikti artimiausiomis savaitėmis.
