Gyventojai, papildomai kaupę II pensijų pakopoje, sulaukę senatvės gali gauti ne tik įprastą „Sodros“ pensiją. Pensinio amžiaus sulaukusiems kaupusiems žmonėms pradedamos mokėti ir papildomos mėnesio išmokos – pensijų anuitetai.
„Sodros“ duomenimis, rugpjūčio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 5021 gyventojas.
Standartinio anuiteto be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 100,3 euro, o anuiteto su paveldėjimu – 91,09 euro. Didžiausia per mėnesį mokama suma sudarė 390,42 euro, mažiausia – 9,51 euro.
Vien rugpjūtį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,65 mln. eurų.
Fondui rugpjūtis buvo pelningas
Kai žmogus baigia kaupti, pensijų fondų valdymo bendrovės parduoda jo sukauptą turtą ir gautus pinigus perveda „Sodrai“. Ji nuo šios sumos išskaičiuoja 2,5 proc. administravimo išlaidoms, o likusias lėšas perveda į PAF.
Būtent iš šio fondo pensininkams kas mėnesį mokami priedai prie pensijos – pensijų anuitetai.
Rugpjūčio pabaigoje PAF turto vertė siekė 97,7 mln. eurų. Šios lėšos paskirstytos į tris portfelius: likvidumo, kuriame buvo daugiau kaip 1,4 mln. eurų, garantinį, siekusį 25,8 mln. eurų, ir augimo, kuriame buvo daugiau kaip 61 mln. eurų.
Likvidumo portfelis skirtas užtikrinti anuitetų išmokas artimiausiu laikotarpiu – šešiems mėnesiams. Todėl jo lėšos laikomos „Sodros“ sąskaitose.
Garantinis portfelis skirtas ilgesniam, penkerių metų ir ilgesniam, išmokų laikotarpiui. Jo lėšos laikinai investuojamos į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio paskirtis – iki 20 metų laikotarpiu uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui. Šio portfelio lėšos investuojamos į akcijas ir investicinius fondus, įskaitant indeksinius bei biržoje prekiaujamus fondus (ETF).
Kai portfeliuose esantis turtas parduodamas brangiau, nei buvo įsigytas, „Sodros“ valdomas fondas uždirba pelno. Jis paskirstomas anuitetų gavėjams.
Per rugpjūtį augimo portfelyje realizuota 1,87 milijono eurų pelno.
Investicijų rezultatus paveikė Japonijos situacija
Rugpjūtį geriausiai pasirodė didžiausių JAV technologijų bendrovių akcijos (QDVE) – jų kaina per mėnesį išaugo 4,83 proc. Amerikos vertės akcijų (QDVI) vertė padidėjo 4,33 proc., o pasaulio energetikos akcijos (XDW0), kurių augimą skatino neramumai Irane, pabrango 3,56 proc.
Visame fonde per rugpjūtį atpigo tik viena pozicija – Europos vertės akcijų (CEMS) kaina sumažėjo 0,23 proc.
„Sodros“ specialistai teigia, kad rugpjūtis išsiskyrė pasaulio centrinių bankų sprendimais ir veiksmais, kokių iki šiol nebuvo matyta.
Anot jų, centriniai bankai pirmiausia rūpinasi infliacijos ir darbo rinkos stabilumu, tačiau tam įtakos turi ir valiutų rinkos. Jei euras pinga, o doleris brangsta, Amerikoje pagamintos prekės europiečiams tampa brangesnės, o tai didina infliaciją. Tuo metu sustiprėjus eurui, Europos prekės amerikiečiams tampa brangesnės, mažėja pardavimai ir įmonės gali pradėti atleidimus.
Siekiant išvengti tokių padarinių, centriniai bankai valiutų kursus bando stabilizuoti jas pirkdami arba parduodami. Specialistai kaip vieną iš pavyzdžių nurodė Šveicarijos banką: jei institucija turi pakankamą autoritetą, kartais užtenka pranešti, kad dabartinis valiutos kursas jos netenkina, ir investuotojai patys jį pakoreguoja.
Pasak „Sodros“ atstovų, ryškiausias rugpjūčio įvykis, turėjęs įtakos investicijų rezultatams, buvo susijęs su Japonijos ekonomika ir būtinybe stiprinti jeną.
Jų teigimu, Japonijai buvo skirtas 80 milijardų dolerių paketas. Tai esą buvo susiję ne su amerikietišku altruizmu, o su JAV interesais. Nors Jungtinės Valstijos turi didžiausią pasaulyje biudžetą, jame yra nemažai spragų, kurios dengiamos skolinantis. Penktadalis šalies biudžeto skiriama skoloms padengti, o didžiausia JAV skolos dalis priklauso Japonijai.
Japonijos ekonomikai, specialistų vertinimu, dėl aukštų naftos kainų ir visuomenės senėjimo sekasi vis sunkiau, o jena buvo nusilpusi labiausiai per pastaruosius 40 metų. Dėl to didėja infliacija, o dolerių, reikalingų atsiskaityti už naftą, įsigijimas tampa brangesnis.
Japonijos bankas jeną galėtų stiprinti dviem būdais: aktyviai supirkti ją rinkoje arba didinti palūkanų normas, taip paskatindamas užsienio investuotojų susidomėjimą šia valiuta.
Jei būtų pasirinktas jenų supirkimas, jos tikriausiai būtų perkamos už dolerius, gautus pardavus turimus JAV skolos vertybinius popierius. Tai rinkoje sukeltų įtampą, investuotojai už naujas Amerikos skolas reikalautų didesnių palūkanų, o JAV skolintis taptų gerokai brangiau.
Kita galimybė – didinti palūkanas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad daug investuotojų buvo pastebėję galimybę pigiai skolintis jenomis ir šias lėšas investuoti į JAV akcijas. Palūkanoms padidėjus, toks skolinimasis pabrangtų, todėl investuotojai galėtų pradėti pardavinėti už jenas įsigytas JAV akcijas, o kartu kristų visa akcijų rinka.
Taigi, „Sodros“ specialistų vertinimu, vienas sprendimas būtų pakenkęs JAV skolai, o kitas – akcijų rinkai.
Dėl šios priežasties JAV Japonijai skyrė 80 milijardų dolerių, kad jos centrinis bankas nesiimtų minėtų veiksmų. Specialistai pažymėjo, kad tokio masto intervencijų nebuvo daugiau kaip 15 metų. Be to, tai esą pirmas kartas istorijoje, kai kitos valstybės valiuta gelbstima už svetimus pinigus – Amerika jenas supirkinėjo už eurus. Jei tam būtų naudoti doleriai, tai būtų dar labiau apsunkinę jau turimas skolas.
