Sergejus Lavrovas apkaltino Europą rengiantis galimam karui su Rusija ir planuojant puolimą. Kartu jis pareiškė, kad Maskva neketina pulti.
Rusijos užsienio reikalų ministras perspėjo, jog tokio konflikto pobūdis būtų „visiškai kitoks“, o pats karas – „labai trumpas“.
Jis išreiškė viltį, kad šis įspėjimas bus išgirstas Europos sostinėse ir institucijose, kurios šiuo metu bando save pristatyti kaip vieningą Europą.
Vakarų šalys savo ruožtu teigia, kad Rusija vis dažniau rengia provokacijas, todėl Europa raginama ruoštis galimiems tolesniems veiksmams.
NATO pareigūnas: hibridinių atakų skaičius smarkiai išaugo
Aukšto rango NATO pareigūnas pareiškė, kad Rusijos hibridinių atakų prieš Aljanso valstybes skaičius reikšmingai padidėjo. Jo žodžius cituoja naujienų agentūra „dpa“.
Pasak pareigūno, vien pernai buvo užregistruota daugiau kaip 200 tokių incidentų. Į šią statistiką neįtrauktos įprastos, kasdienės kibernetinės atakos.
NATO būstinė, jo teigimu, kiekvieną mėnesį susiduria su tūkstančiais kibernetinių išpuolių.
Kalbėdamas apie Vokietijoje, Leipcigo–Halės oro uoste, rastą sprogmenų prikrautą droną, pareigūnas sakė, kad aptiktų sprogmenų rūšis leidžia įtarti tiesioginį Rusijos žvalgybos tarnybos vaidmenį.
Jis pabrėžė, kad „Semtex“ nėra medžiaga, kuri būtų patikėta atsitiktiniam jaunuoliui, užverbuotam žaidžiant vaizdo žaidimus.
NATO ir Vokietijos vyriausybė šį įvykį vertina kaip hibridinę ataką, nors sprogstamasis užtaisas nesuveikė.
Aljanso vertinimu, Rusija siekia susilpninti politinę ir praktinę paramą Ukrainai bei pasirengti galimai tolesnei eskalacijai.
Tokie veiksmai, pasak NATO, apima ypatingos svarbos infrastruktūros ir logistikos grandinių žvalgybą, taip pat išankstinį kenkėjiškos programinės įrangos įdiegimą svarbiose pramonės valdymo sistemose.
Pareigūnas teigė, kad NATO ypač neramina kintantis atakų pobūdis: jų daugėja, jos tampa pavojingesnės, o rizikuoti ryžtamasi vis dažniau.
NATO ketina stiprinti karinį atgrasymą ir geriau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Aljansas taip pat planuoja sukurti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros tinklą. Jis sudarytų sąlygas keistis saugumo informacija su infrastruktūros operatoriais, rengti bendras reagavimo į ekstremalias situacijas pratybas, stiprinti apsaugą nuo dronų ir kibernetinę gynybą.
Pasak pareigūno, ypač rimtais atvejais NATO vyriausiasis karinis vadas galėtų kreiptis į valstybes nares, kad jos panaudotų puolamuosius kibernetinius pajėgumus.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
