Vasarai baigiantis Lietuvoje vis dažniau pastebimi tuštėjantys gandralizdžiai ir laukuose į būrius besirenkančios baltųjų gandrų grupės. Nors Gandrų išskridimo diena kalendoriuje minima rugpjūčio 24-ąją, gamtoje paukščiai neiškeliauja tą pačią dieną. Vieni migraciją pradeda dar rugpjūčio pradžioje, kiti išskrenda vėliau, o pavienių gandrų galima sulaukti net rugsėjo pradžioje.
Apie prasidedančią migraciją ir tai, kada Lietuvoje dar galima išvysti gandrų, naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.
Gandralizdžiai tuštėja palaipsniui
Pasak D. Makavičiaus, rugpjūčio 24-oji tėra simbolinė data – tikroji paukščių migracija vyksta palaipsniui ir gali trukti kelias savaites. Todėl vieni lizdai ištuštėja dar mėnesio pradžioje, o kituose gandrai laikosi ilgiau.
Gamtininkas teigia, kad migracija jau prasidėjo, nors rugpjūtį gandrų Lietuvoje vis dar galima pamatyti daug. Ypač dažnai jie būriuojasi laukuose, kur ieško maisto.
Jis aiškina, kad gandrai, kaip ir kiti migruojantys paukščiai, per metus migruoja du kartus – pavasarį atskrenda, o vasaros pabaigoje iškeliauja. Nors rugpjūtis dar yra vasaros mėnuo, šis laikotarpis jau laikomas išskridimo migracijos pradžia.
Vienas lengviausiai pastebimų migracijos ženklų – mažėjantis gandralizdžiuose liekančių paukščių skaičius. Vakare lizde dar gali nakvoti vienas ar du gandrai, tačiau visa šeima, kurioje yra du suaugę paukščiai ir keturi jaunikliai, jame dažniausiai nebesusirenka.
Didžioji gandrų dalis iš Lietuvos išskris rugpjūtį, tačiau dėl šiemet buvusios vėsesnės vasaros migracija gali užsitęsti iki rugsėjo pradžios. Tuo metu dar gali būti aptinkami pavieniai gandrai, kurie galbūt ir pasiliks.
Kai kurie gandrai žiemoja Lietuvoje
Dauguma baltųjų gandrų prieš žiemą leidžiasi į tūkstančių kilometrų kelionę, tačiau kasmet pasitaiko pavienių paukščių, kurie iš Lietuvos neišskrenda. Žiemą sniege pastebėtas baltas gandras atrodo neįprastai, tačiau tokie atvejai nėra dažni.
D. Makavičius pasakoja, kad kasmet gaunama nuotraukų ir pranešimų apie per žiemą Lietuvoje likusius gandrus. Tiksli tokio elgesio priežastis ne visada aiški, tačiau viena iš galimybių – prasta paukščio būklė. Jis galėjo būti nusilpęs, senas arba nespėti pasiruošti kelionei.
Vis dėlto daugumai gandrų žiemoti Lietuvoje neleidžia ne vien žema temperatūra. Šie paukščiai daugiausia minta gyvūninės kilmės maistu, o žiemą tokio pašaro mūsų šalyje rasti labai sunku. Todėl jie rizikuotų žūti ne nuo šalčio, o iš bado.
Šiltesniuose Europos regionuose sąlygos kitokios. D. Makavičius pastebi, kad dėl šiltėjančio klimato kai kurie baltieji gandrai Pietų Europoje vis dažniau lieka žiemoti.
Patyrę gandrai gali išskristi vėliausiai
Įprasta manyti, kad pirmieji į kelionę išsiruošia jaunikliai, tačiau paskutiniaisiais Lietuvą gali palikti būtent senesni ir patyrę paukščiai. Gamtininko teigimu, jie geriau žino migracijos maršrutą, todėl gali keliauti ramiau ir ilgiau nedelsdami.
Jaunikliai pirmąją migracijos patirtį, tikėtina, įgyja keliaudami būriais ir sekdami kitus paukščius. Todėl jų kelionė nėra vien aklas instinktas.
Artėjant rugpjūčio pabaigai tušti lizdai dar nebūtinai reiškia, kad visi gandrai jau išskrido. Dalis jų tuo metu gali būti laukuose, kur susiburia į didelius būrius ir ruošiasi kelionei.
D. Makavičius prognozuoja, kad šiemet migracijos pikas gali būti antroje rugpjūčio pusėje, paskutinėmis mėnesio dienomis, arba nusikelti į rugsėjo pradžią. Apie prasidėjusią kelionę aiškiausiai signalizuoja gandralizdžiai: nesvarbu, ar jie yra kaime, gyvenvietėje, ar mieste, ištuštėjęs lizdas rodo, kad paukščiai jau pradėjo migraciją.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
