Rugpjūtį ir rugsėjį pakelėse dažnai matomos ryškiai geltonos pievos. Nors tokie žiedynai daugeliui atrodo patrauklūs, jie gali priklausyti kanadinėms rykštenėms – vienai agresyviausių invazinių augalų rūšių Lietuvoje.
Įspūdinga geltonų žiedų gausa neretai reiškia, kad vietinės pievos nyksta, o natūralios ekosistemos skursta. Kanadinės rykštenės mūsų šalyje yra įtrauktos į invazinių rūšių sąrašą.
Plinta beveik visoje Lietuvoje
Šis augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos. Į Europą jis pateko kaip dekoratyvinė gėlė, tačiau nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradėjo sparčiai plisti. Šiandien kanadinių rykštenių galima aptikti beveik visoje šalies teritorijoje.
Jos sudaro tankius sąžalynus, kuriuose vietiniams augalams lieka labai mažai erdvės. Rykštenės greitai įsitvirtina pievose, pakelėse, apleistuose laukuose, vandens telkinių pakrantėse ir pamiškėse. Vienas augalas gali subrandinti iki 20 tūkstančių vėjo išnešiojamų sėklų. Be to, jis dauginasi ir šakniastiebiais.
Įsitvirtinus kanadinėms rykštenėms, mažėja biologinė įvairovė, keičiasi vabzdžių bei gyvūnų rūšinė sudėtis, o natūralios ekosistemos patiria žalą.
Siekiant sustabdyti jų plitimą, kanadines rykštenes būtina skinti ir naikinti jų šaknis. Vienas veiksmingiausių būdų – šienauti augalus, kol jie dar nesubrandino sėklų.
Gali būti panaudojamos ir buityje
Vis dėlto nuskintos kanadinės rykštenės gali būti panaudotos. Geltoni žiedai tinka natūraliems augaliniams dažams gaminti. Iš jų galima išgauti geltonus, auksinius ir gelsvai žalius atspalvius, kuriais dažomi audiniai, vilna bei siūlai.
Be to, nuskintos rykštenės tinka puokštėms ir įvairioms augalų kompozicijoms.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
