Giraitės ginkluotės gamykla, vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse, penktadienį pradėjo 36 mln. eurų vertės antrosios gamybos linijos statybas. Įmonės vadovo Mindaugo Kurausko teigimu, ją įrengus gamyklos pajėgumai padvigubės, todėl dalį produkcijos bus galima eksportuoti į Azijos ir Afrikos šalis.
Kartu bus išplėstas ir gaminamų šovinių pasirinkimas – gamykla galės gaminti ne tik įprastus, bet ir mokomuosius šovinius.
M. Kurauskas teigė, kad pastaraisiais metais įmonės augimą ribojo nepakankami gamybos pajėgumai. Dėl to valstybės lygiu buvo nuspręsta investuoti į antrąją liniją, kurios statybos oficialiai pradėtos penktadienį Giraitėje.
Pasak gamyklos vadovo, vien Lietuvos rinkai tokio kiekio šovinių nereikia, todėl bendrovė sieks plėsti eksporto geografiją. Pagrindinės numatomos kryptys – Afrika ir Azija.
Gamyba išaugs iki 500 šovinių per minutę
M. Kurausko teigimu, gamykla dėl savo produkcijos kokybės jau įsitvirtino Vidurio Rytų rinkoje. Kiek Giraitės gamykloje pagamintos ginkluotės sunaudoja Lietuvos kariuomenė, jis neatskleidė, nes ši informacija yra konfidenciali.
Šovinių kalibrai nesikeis – ir toliau bus gaminami dviejų kalibrų šoviniai. Tačiau planuojama didinti jų asortimentą ir kulkų pasirinkimą, taip pat pradėti mokomųjų šovinių gamybą. Gamyklos vadovas mano, kad pasibaigus karo veiksmams Ukrainoje tokių šovinių paklausa rinkoje turėtų didėti.
Įdiegus antrąją liniją, gamybos apimtys padvigubės – per minutę bus pagaminama 500 šovinių. Naująją liniją planuojama įrengti 2027 metų trečiąjį ketvirtį, o nuo 2028-ųjų abi linijos turėtų veikti visu pajėgumu.
Linijų gamyba užtrunka nuo 18 iki 24 mėnesių. Pasak M. Kurausko, įranga jau užsakyta anksčiau, todėl tikimasi, kad kitų metų viduryje ji bus pristatyta ir pradėta montuoti gamykloje.
Plėtra palies ir darbuotojų skaičių. Komandą planuojama padidinti nuo 120 iki 200 žmonių, įdarbinant dar 80 darbuotojų. Pagal projekto planą jų priėmimas numatytas šių metų ketvirtąjį ketvirtį, kad 2027-ųjų antrąjį ketvirtį gamykla jau turėtų reikiamą personalą.
Tuo metu Lietuva taip pat didina išlaidas gynybai. 2026–2030 metais šiai sričiai nuspręsta skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
2026 metais Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
