2022 m. rugpjūčio 30 d., sulaukęs 91 metų, mirė pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. XXI amžiaus pradžioje jis griežtai kritikavo į valdžią atėjusį buvusį KGB darbuotoją Vladimirą Putiną. Vis dėlto vėlesniuose pasisakymuose M. Gorbačiovas buvo atsargesnis, o 2014 m. Krymo aneksiją pavadino „teisingu sprendimu“.
V. Putinui pradėjus vadovauti Rusijai ir bandant įtvirtinti tvarką po neramių 1990-ųjų, M. Gorbačiovas iš pradžių siūlė jam visokeriopą paramą. Nobelio premijos laureatą erzino klausimai apie V. Putino karą Čečėnijoje ir stiprėjančią valstybės kontrolę. Interviu „Süddeutsche Zeitung“ jis ragino suteikti naujajam vadovui laiko ir teigė neabejojantis jo demokratiniais principais.
Tačiau kituose pokalbiuose dar pačioje V. Putino valdymo pradžioje M. Gorbačiovas perspėjo dėl „naujojo vado“ ir prognozavo, kad Rusijos laukia „itin sudėtinga įvykių atomazga“.
2000 m. pokalbyje su žurnalistu Vladimiru Mukusevu M. Gorbačiovas aiškino, kad V. Putinas į aukščiausią postą pateko ne dėl išskirtinės vadovavimo patirties. Jo teigimu, V. Putinas nebuvo žinomas kaip korporacijos ar regiono vadovas, o į valdžią atėjo tarsi netikėtai, „kaip akmuo nuo kalno“.
M. Gorbačiovas taip pat priminė V. Putino darbą valstybės saugumo struktūrose VDR ir Anatolijaus Sobčiako, buvusio Sankt Peterburgo mero, padėjėjo pareigas. Jis pasakojo, kad paskyrimas į FSB vadovus net nustebino patį V. Putiną, kuris esą atsisakė generolo laipsnio, manydamas, kad jo nenusipelnė. Tačiau tapęs premjeru jis, anot M. Gorbačiovo, kuklumą prarado.
Buvęs SSRS vadovas svarstė, kad V. Putinas buvo reikalingas sistemai, nes galėjo išlaikyti valdžioje su Borisu Jelcinu atėjusius žmones. M. Gorbačiovo vertinimu, toks kelias buvo beviltiškas: jei V. Putinas ir toliau tęs ankstesnę politiką, jis bus pasmerktas, o kartu su juo – ir visa Rusija. Todėl, jo prognoze, įvykių atomazga turėjo būti labai aštri.
M. Gorbačiovas teigė, kad V. Putinas norėjo jį nutildyti
Iki pat mirties 2022 m. vasarą M. Gorbačiovo požiūris į V. Putiną keitėsi. Vienais laikotarpiais jis palaikė prezidentą, kitais kritikavo jo galios demonstravimą ir opozicijos varžymą.
2013 m. interviu BBC korespondentui Steve’ui Rosenbergui M. Gorbačiovas vertino po V. Putino sugrįžimo į Kremlių sustiprėjusį spaudimą opozicijai ir priimtus draudžiamuosius įstatymus. Jis prisiminė, kad iš pradžių aktyviai rėmė V. Putiną, tačiau jų santykiai pablogėjo po to, kai ėmė jį kritikuoti.
M. Gorbačiovas teigė į V. Putiną kaip į žmogų žiūrintis normaliai, bet manė, kad šis nesusitvarko su savimi ir yra įsitempęs. Pasak jo, V. Putinas buvo kartą pasakęs, kad reikia „sutrumpinti Gorbačiovui liežuvį“. Buvęs SSRS vadovas ragino Rusijos prezidentą pakeisti valdymo stilių ir pertvarkyti režimą.
Kalbėdamas apie draudžiamųjų įstatymų gausą, M. Gorbačiovas sakė esąs apstulbęs. Jo vertinimu, bendra šių teisės aktų kryptis reiškė puolimą prieš piliečių teises. Jis ragino valdžią nebijoti žmonių, atkurti dialogą ir atvirai kalbėtis su visuomene, nes padėtis Rusijoje yra sudėtinga.
M. Gorbačiovas pabrėžė, kad žmonės turi galėti prezidentui išsakyti viską, ką mano esant reikalinga. Nors dalis visuomenės V. Putiną ir toliau palaikė, jis teigė, kad tai nėra tokia parama, kokios reikėtų. M. Gorbačiovui taip pat buvo nesuprantama, kodėl atkuriant kai kuriuos mišrių rinkimų elementus nebuvo sugrąžinta žmonių teisė jungtis į blokus ir asociacijas. Jis svarstė, ar tokie sprendimai nerodo valdžios baimės.
Kiti M. Gorbačiovo pasisakymai apie Rusiją, V. Putiną ir Vakarus
Apie Krymo prijungimą prie Rusijos („The Sunday Times“, 2016 m. gegužė)
M. Gorbačiovas sakė visada pasisakęs už laisvą tautos valios išreiškimą, o Krymo gyventojų dauguma, jo teigimu, norėjo susijungimo su Rusija. Jis pridūrė, kad nuo V. Putino veiksmų būtų susilaikęs tik todėl, jog tuo metu Sovietų Sąjunga dar būtų egzistavusi, o Krymas būtų buvęs jos dalis.
Apie didelio karo Europoje grėsmę Ukrainos konflikto fone („Der Spiegel“, 2015 m. sausis)
M. Gorbačiovas teigė, kad tokio scenarijaus apskritai neturėtų būti svarstoma, nes karas šiandien neišvengiamai galėtų peraugti į branduolinį konfliktą. Abiejų pusių pareiškimai ir propaganda, jo žodžiais, kėlė blogiausio nuogąstavimus. Jis perspėjo, kad vienai pusei įkaitusioje atmosferoje praradus savitvardą, ateinančių metų žmonija gali neišgyventi.
Apie V. Putiną ir susitikimą su juo („Meduza“, 2018 m. kovas)
M. Gorbačiovas pasakojo, kad paskutinį kartą su V. Putinu susitiko 2017 m. birželio 12 d., per Rusijos dieną. Susitikimas įvyko atsitiktinai: eidamas į Kremliaus rūmus jis pamatė, kad sunerimo jį lydėję žmonės, nes artėjo V. Putinas. M. Gorbačiovas nusprendė nesitraukti, priėjo tiesiai, pasisveikino ir pasakė, kad seniai nesimatė.
Jis taip pat vaizdžiai apibūdino V. Putiną kaip žmogų, kuris daug linksminasi: geria, šoka, skraido ir plaukioja. M. Gorbačiovas juokavo, kad vienintelis dalykas, kurio V. Putinas bijo, yra kelionė į kosmosą, nes tokiu atveju žmonės esą prašytų jo nebegrįžti.
Apie A. Navalno ir kitų opozicionierių persekiojimą („Der Spiegel“, 2015 m. sausis)
M. Gorbačiovas teigė, kad nenormalu persekioti kitaip mąstančius žmones. Jis kaip pavyzdį nurodė tinklaraštininką ir politiką Aleksejų Navalną, kuriam buvo skirtas namų areštas vien už tai, kad jis viešai išsakė savo nuomonę.
Apie Europą praėjus 30 metų po Berlyno sienos žlugimo („Novaja gazeta“, 2019 m. lapkritis)
M. Gorbačiovas sakė, kad tuomet buvo užbaigtas Šaltasis karas ir siekta sukurti naują Europą be skiriamųjų linijų. Jo teigimu, vėlesnė lyderių karta šio tikslo neįgyvendino: Europoje nebuvo sukurta šiuolaikinė saugumo architektūra ir patikimas konfliktų prevencijos bei sprendimo mechanizmas. Todėl žemyną esą ir toliau lydi skaudžios problemos bei konfliktai. Jis ragino pasaulio lyderius grįžti prie dialogo.
Apie Rytų bloko žlugimą („Novaja gazeta“, 2021 m. kovo 1 d.)
Atsakydamas į kaltinimus, kad jis „atidavė“ Čekiją, Lenkiją, Vokietiją ir Vengriją, M. Gorbačiovas sakė šias šalis atidavęs jų tautoms: Čekiją – čekams, Lenkiją – lenkams, Vokietiją – vokiečiams, o Vengriją – vengrams. Jis pabrėžė, kad Sovietų Sąjungai nereikėjo svetimo.
Apie santykius su Vakarais ir NATO plėtrą („RIA Novosti“, 2021 m. gruodis)
M. Gorbačiovas klausė, kaip tokiomis aplinkybėmis galima tikėtis lygiaverčių santykių su JAV ir Vakarais. Jo vertinimu, Vakaruose, ypač JAV, po Šaltojo karo pergalės įsivyravo triumfo ir pasitikėjimo savimi nuotaikos. Jis priminė, kad abi pusės kartu mažino konfrontaciją ir branduolinių ginklavimosi varžybų grėsmę, tačiau „nugalėtojai“ nusprendė kurti naują imperiją. Pasak jo, iš to kilo ir NATO plėtros idėja.
Apie protestus Baltarusijoje 2020-ųjų vasarą ir rudenį („Podjom“, 2020 m. rugsėjis)
M. Gorbačiovas šiltai kalbėjo apie Baltarusiją ir jos žmones, kuriuos teigė mylintis ir pažįstantis dar nuo laikų, kai baltarusiai atvykdavo užsidirbti į Stavropolio kraštą. Jis sakė atidžiai stebintis protestus ir manantis, kad įvykiai po rinkimų taip lengvai nesibaigs. Jo vertinimu, Baltarusijai laukė didelis darbas, kurį turės atlikti dabartinis jaunimas.
