Artimuosiuose Rytuose fiksuojama nauja pavojinga eskalacija, kurios centre vėl atsidūrė Hormūzo sąsiauris. Dėl išaugusios įtampos naftos kainos pakilo daugiau kaip 2 proc., tačiau svarbiausia – ne rinkų reakcija, o tai, kas ją sukėlė.
JAV pajėgos smogė Irano Islamo revoliucijos gvardijos objektams Larako saloje, esančioje prie pat strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio. JAV CENTCOM teigimu, per operaciją sunaikinti du Irano paleidimo įrenginiai. Vašingtonas skelbia gavęs informacijos, kad iš jų Irano pajėgos rengėsi paleisti jūrines minas į sąsiaurį, todėl smūgį vadina ribotu prevenciniu veiksmu prieš neišvengiamą grėsmę.
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos transporto taškų. Iki dabartinio konflikto per jį buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos. Šiuo keliu taip pat eksportuojama Persijos įlankos nafta ir suskystintos gamtinės dujos. Todėl galimas sąsiaurio užminavimas reikštų grėsmę ne tik JAV, bet ir pasaulio ekonomikai.
Įtampą didina tai, kad JAV vos praėjusią savaitę paskelbė išvaliusios pagrindinius tarptautinius laivybos kelius nuo minų. Jei amerikiečių pateikta informacija pasitvirtintų, Iranas būtų mėginęs dalį šio rezultato panaikinti ir vėl kelti pavojų komercinei laivybai.
Tuo metu Islamo revoliucijos gvardija paskelbė balistinėmis raketomis atakavusi dvi JAV naudojamas bazes Jordanijoje – King Hussein ir Al Azraq. Jordanijos teigimu, buvo perimtos aštuonios raketos. Iranas taip pat pranešė apie dronų smūgį Al Minhad bazei Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tačiau šio epizodo nepriklausomas patvirtinimas kol kas yra ribotas.
Taip formuojasi pavojingas atsakomųjų veiksmų ciklas: Iranas grasina laivybai Hormūzo sąsiauryje, JAV smogia taikiniams Irano teritorijoje, o Teheranas atakuoja regione esančias JAV naudojamas bazes. Kiekvienas naujas smūgis skatina kitą pusę atsakyti, todėl kontroliuoti eskalaciją tampa vis sudėtingiau.
Konfliktas peržengė sankcijų, grasinimų ir pajėgų telkimo ribas – JAV ir Iranas vėl tiesiogiai smūgiuoja vienas kitam. Į tai reagavo ir naftos rinka: „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo virš 90 JAV dolerių už barelį, o WTI kaina pasiekė maždaug 85 dolerius.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir Chargo salai, pagrindiniam Irano naftos eksporto centrui. Donaldas Trumpas paskelbė, kad sala esą naikinama. Jei ši informacija pasitvirtintų, tai reikštų dar aukštesnį eskalacijos lygį ir tiesioginį smūgį Irano energetikos infrastruktūrai.
Artimiausiomis dienomis svarbiausi bus trys klausimai. Pirmasis – ar Iranas iš tiesų bandys sistemingai minuoti Hormūzo sąsiaurį ir trikdyti laivybą. Tokiu atveju problema greitai taptų ne tik JAV ir Irano, bet ir Europos bei Azijos ekonomikų rūpesčiu.
Antrasis – Chargo sala. Patvirtinti JAV smūgiai pagrindinei Irano naftos eksporto infrastruktūrai reikštų kokybiškai naują karo etapą. Trečiasis – Irano atsako mastas. Kol kas Teheranas veikia kontroliuojamai, tačiau kuo daugiau smūgių būtų surengta Irano teritorijoje, tuo sunkiau abiem pusėms būtų išlaikyti padėtį kontroliuojamą.
Kaip skelbia E. Bajarūnas, tai klasikinė eskalacijos problema: abi pusės gali nenorėti plataus karo, tačiau kiekvienas „ribotas“ atsakas sukuria priežastį kitam atsakui.
Donaldas Trumpas paviešino DI sukurtą vaizdo įrašą apie Chargo salą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą vaizdo įrašą, kuriame, jo teigimu, matyti, kaip „į šipulius sudaužoma“ svarbi Irano naftos eksporto infrastruktūra Chargo saloje. Apie tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Įrašas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV ir Iranas pirmą kartą nuo liepos apsikeitė smūgiais. Vis dėlto nebuvo aišku, ar D. Trumpo publikacija buvo grasinimas salai, ar joje vaizduojama tuo metu vykdyta reali ataka. Praėjus kelioms valandoms po įrašo paskelbimo nebuvo jokių įrodymų, kad Chargo sala iš tiesų buvo atakuota.
„Reuters“, naudodama DI sukurtų ir pakoreguotų vaizdų atpažinimo programinę įrangą, nustatė, kad prie D. Trumpo įrašo pridėtas vaizdo klipas su įspūdingais sprogimais greičiausiai buvo sukurtas dirbtiniu intelektu.
Baltieji rūmai ir JAV Gynybos departamentas ne darbo valandomis iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymus pakomentuoti situaciją. Įrašą taip pat nedelsdama nepakomentavo Irano žiniasklaida.
Prieš vasario 28 dieną JAV ir Izraelio smūgiais prasidėjusį karą per Chargo salą buvo eksportuojama 90 proc. Irano naftos. Todėl salos ataka smarkiai sutrikdytų šalies prekybą energetiniais ištekliais ir sukeltų didelį spaudimą Irano ekonomikai.
Kaip skelbė ELTA, JAV kariuomenė sekmadienį pirmą kartą nuo liepos pabaigos surengė atakas prieš Iraną. Taikiniu tapo raketų paleidimo įrenginiai Larako saloje, esančioje maždaug už 660 kilometrų nuo Chargo salos.
Transliuotojas „CBS News“, remdamasis pareigūnu, pranešė, kad JAV kariuomenė smogė dviem paleidimo įrenginiams po to, kai buvo pastebėta, jog Irano Islamo revoliucinės gvardijos pajėgos rengiasi paleisti raketas su jūrinėmis minomis į Hormūzo sąsiaurį.
Irano naujienų agentūra „Fars“, cituodama vietos gyventojus, pranešė apie Larako salos apylinkėse girdėtą sprogimą. IRGC pareiškė, kad JAV padarė „strateginę ir lemtingą klaidą“, o per ataką žuvo ir buvo sužeista keletas žmonių.
Pirmadienį Teheranas paskelbė surengęs atsakomuosius smūgius prieš su JAV susijusius karinius taikinius Jordanijoje. IRGC teigimu, per JAV išpuolius buvo aukų, o ataka prieš Jordaniją buvo atsakas į „JAV ir sionistų agresiją“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
