Invaziniai šliužai Lietuvoje kelia vis daugiau rūpesčių sodininkams, daržininkams ir gamtosaugininkams. Specialistai skaičiuoja, kad viename kvadratiniame metre jų gali susitelkti iki 120. Šie moliuskai niokoja ne tik daržoves bei dekoratyvinius augalus, bet ir daro žalą natūralioms ekosistemoms.
Apie ispaninių arionų plitimą, jų keliamą pavojų ir veiksmingiausius kontrolės būdus „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Jankauskaitė.
Didžiausia radaviečių koncentracija – prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos
Invazinių šliužų problema Lietuvoje tebėra aktuali. Gyventojų pateikiami duomenys rodo, kad ispaninis arionas paplitęs daugelyje šalies vietų.
Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje šiuo metu užregistruota apie 1 800 ispaninio ariono radaviečių. Daugiausia jų nustatyta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apylinkėse.
Ispaninis arionas kol kas yra vienintelė šliužų rūšis, Lietuvoje pripažįstama invazine. Nors jo paplitimo teritorija plečiasi, situacija nėra pastovi: ją veikia naikinimo priemonės ir oro sąlygos. Sausesnė ar drėgnesnė vasara gali lemti skirtingą šliužų plitimo mastą.
Specialistės teigimu, šių metų tendencijas dar per anksti vertinti – tam būtini ilgesnio laikotarpio stebėjimai.
Žala matoma ne tik sode
Pirmiausia šliužų daromą žalą paprastai pastebi sodų ir daržų savininkai. Ispaniniai arionai apgraužia daržoves ir dekoratyvinius augalus, o apie jų buvimą dažnai išduoda ant augalų bei paviršių liekantys gleivių pėdsakai.
Tačiau šių gyvūnų keliama grėsmė neapsiriboja privačiais sklypais. Šliužai patenka į natūralias buveines, kur gali pažeisti saugomas augalų rūšis ir konkuruoti su vietinėmis moliuskų rūšimis.
Vienkartinis surinkimas problemos neišspręs
K. Jankauskaitė atkreipė dėmesį, kad viena dažniausių gyventojų klaidų – manyti, jog šliužus pakanka surinkti vieną kartą. Invazinių rūšių kontrolė turi būti tęstinė ir nuosekli.
Geriausių rezultatų galima pasiekti derinant kelias priemones: naudoti moliuskocidus, sutvarkyti sklypą ir panaikinti vietas, kuriose šliužai gali slėptis. Taip pat svarbu šienauti aplink sklypą esančią žolę, nes pavėsyje šie moliuskai slepiasi, dauginasi ir gali migruoti į gretimas teritorijas.
Surinktų šliužų negalima išmesti ar paleisti už savo sklypo ribų. Juos būtina neutralizuoti.
Mažose teritorijose juos galima net išnaikinti
Nors visos šalies mastu invazinių šliužų kontrolė išlieka sudėtinga, atskirose, lokaliose vietose populiaciją galima suvaldyti ir net visiškai išnaikinti.
Prie šios problemos sprendimo prisideda ir valstybė. Aplinkos ministerijos iniciatyva iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas invazinių rūšių kontrolės projektas. Jo lėšomis remiamos tos naikinimo priemonės, kurios numatytos pareiškėjų parengtuose veiksmų planuose.
Pastebėjus vos vieną šliužą, delsti nereikėtų
Gyventojai vis aktyviau registruoja invazinių rūšių radavietes ir prisideda prie jų paplitimo stebėsenos. Specialistai pabrėžia, kad ypač svarbu reaguoti anksti.
Net vienas pastebėtas šliužas gali tapti gausaus plitimo pradžia, todėl kuo anksčiau pradedamas naikinimas, tuo didesnė tikimybė pasiekti rezultatą.
Taip pat rekomenduojama patikrinti į sklypą atvežamą gruntą ir augalus. Kartu su jais galima parsivežti šliužų, kurie vėliau vėl pradėtų plisti.
Kur ieškoti konsultacijos?
Gyventojams, kuriems reikia profesionalios pagalbos, Lietuvoje paslaugas teikia įmonės, naikinančios ispaninius arionus. Dėl konkrečių kontrolės priemonių galima kreiptis ir į atsakingas institucijas.
Konsultuoti gali Gamtos apsaugos politikos grupės specialistai bei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Invazinių šliužų kontrolė prasideda nuo kiekvieno gyventojo budrumo. Kuo anksčiau pastebima problema ir imamasi veiksmų, tuo daugiau galimybių apsaugoti sodą, daržą ir aplink esančią gamtą.
