Islandijoje vykusio referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą derybų atnaujinimo pirminiai rezultatai rodo, kad šalies gyventojai kol kas labiau linkę šio proceso nepradėti, praneša BBC.
Maždaug 270 tūkst. balsavimo teisę turinčių islandų buvo klausiama, ar šalis turėtų atnaujinti stojimo derybas su ES, į klausimą prašant atsakyti „Taip“ arba „Ne“.
Islandijos visuomeninis transliuotojas RUV paskelbė, kad suskaičiavus 164 280 balsų, 50,9 proc. rinkėjų nepritarė vyriausybės siūlymui atnaujinti derybas dėl narystės ES. Už tokį pasiūlymą pasisakė 49,1 proc. balsavusiųjų.
Centro kairės vyriausybė, kuriai vadovauja Islandijos premjerė Kristrun Frostadottir, referendumą iš pradžių buvo įsipareigojusi surengti iki 2027 metų. Tačiau balsavimas buvo surengtas anksčiau, atsižvelgiant į augančią įtampą tarptautinėje politikoje, taip pat į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus Grenlandijai.
Vis dėlto beveik 400 tūkst. gyventojų turinčioje salų valstybėje prieš referendumą daugiausia diskutuota ne apie saugumą, o apie žuvininkystės sektoriaus ateitį.
Islandija šiuo metu priklauso ES bendrajai rinkai ir Šengeno erdvei. Įstojusi į Europos Sąjungą, šalis taip pat prisijungtų prie muitų sąjungos ir galėtų įsivesti eurą.
Jeigu referendume nugalėtų narystės derybų atnaujinimo šalininkai, Islandija pradėtų derybas su Briuseliu dėl stojimo sutarties. Vėliau būtų surengtas dar vienas referendumas, kuriame gyventojai spręstų dėl faktinio šalies įstojimo į ES.
Islandija paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje pradėjo rengti 2009 metais, praėjus metams po finansų krizės ir Islandijos bankų sistemos žlugimo.
Paraiškos rengimas buvo gerokai pasistūmėjęs į priekį, tačiau 2013 metais į valdžią atėjusi euroskeptiška vyriausybė derybas sustabdė. Tada, kaip ir dabar, viena pagrindinių kliūčių buvo žvejybos teisių klausimas.
Žuvininkystė ir jūrų pramonė sudaro beveik 40 proc. Islandijos eksporto. Todėl nemaža dalis balsavusiųjų prieš derybų atnaujinimą baiminasi, kad pagal bendrą ES žuvininkystės politiką šalis prarastų dalį kontrolės savo pelninguose žvejybos rajonuose.
Šeštadienį sostinėje balsavusi premjerė teigė, kad referendumo kampanija paskatino platesnę diskusiją apie Islandijos vietą pasaulyje. Kristrun Frostadottir balsavimo dieną sakė, kad islandai ilgai laukė galimybės pareikšti savo nuomonę.
Premjerė taip pat pabrėžė, kad nepriklausomai nuo galutinio referendumo rezultato jos vadovaujama vyriausybė toliau dirbs.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
