Spalio 3 d. Kauną bei jo apylinkes pasieks tradicinis, jau 53-iasis tarptautinis ralis „Kauno ruduo 2026“.
Šios lenktynės be pertraukų rengiamos nuo 1974 metų ir yra vienos seniausių Lietuvoje. 1981-aisiais joms pirmosioms iš visų šalies automobilių varžybų suteiktas tarptautinio ralio statusas.
Didžiausias vaidmuo „Kauno rudens“ istorijoje teko Kauno automobilininkų klubui, kuriam vadovavo buvę garsūs lenktynininkai – sporto meistras Vidmantas Čiutelė ir klubo direktorius Eduardas Jakas.
Vėliau ralį kartu su Kauno automobilininkų klubu rengė Lietuvos automobilių bei Lietuvos „Porsche“ klubai. Dar vėliau organizatoriaus estafetę perėmė Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (TASVA), kviečianti į šių metų varžybas.
Jau tris dešimtmečius „Kauno rudens“ raliai skiriami Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimui. Šie Lietuvos automobilių sporto istorijai nusipelnę žmonės įspūdingų rezultatų pasiekė ne tik „Tour d‘ Europe“ trasose, Londono–Meksiko ralio maratone, bet ir šalies čempionatuose.
Dėl to kasmet į Kauną buvusių draugų ir varžovų pagerbti susirenka po pasaulį išsibarstę jų bendražygiai. Ralis jiems tampa proga sugrįžti į sportinės jaunystės laikus ir dar kartą pasidalyti bendravimo akimirkomis.
Prabėgo 55 metai nuo garsiojo K. Girdausko šuolio
Spalio pirmąjį savaitgalį į Kauną atvyksiantys lenktynininkai pagerbs Lietuvos automobilių sporto legendas ir prisimins prieš 55 metus pasaulio ralio čempionato etape Suomijoje įvykusį epizodą. 1000 ežerų ralyje Kastytis Girdauskas su šturmanu iš Latvijos Uldžiu Madrevicu „Moskvich 412“ nuo tramplino atliko rekordinį 36 metrų šuolį. Iki šiol jo niekam nepavyko pagerinti.
Šio šuolio nuotraukos ir vaizdo įrašai buvo publikuoti ne tik Lietuvos, bet ir Europos sporto bei platesnėje spaudoje.
Vokietijoje leidžiamas žurnalas „AutoMotor und Sport“ įvykį įamžino didele nuotrauka ir antrašte „Sunkiai suvokiama Baltijos sportininkų sensacija!“
2023 metų „Kauno rudens“ ralio nugalėtojas Ričardas Matijošaitis prisiminė, kad K. Girdauskui grįžus iš Suomijos bičiuliams labiausiai rūpėjo ne ralio eiga, o tai, kaip ekipažas sugebėjo nuskrieti taip toli. Pasak jo, ralio viduryje K. Girdauskas suprato negalėsiantis rimčiau varžytis su galingesnę techniką turėjusiais užsienio sportininkais, todėl nusprendė palikti savo pėdsaką Suomijos trasose. Šuolis baigėsi sėkmingai, tačiau po jo mechanikams teko atkurti automobilio važiuoklę.
Rekordo įforminimu susidomėjo Suomijos žurnalistai. Jie tiksliai nustatė vietą, kur K. Girdausko „Moskvich 412“ atsiplėšė nuo žemės, ir tašką, kuriame visi keturi ratai vėl palietė gruntą. Pasikvietus suomiškąjį Navaitį, šuolis buvo įregistruotas kaip iki šiol nepagerintas rekordas, išgarsinęs Baltijos sportininkus.
Pirmasis numeris patikėtas triskart pasaulio čempionui
Automobiliui, pažymėtam pirmuoju starto numeriu, tenka ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė.
Spalio 3-iąją pirmuoju numeriu pažymėtą „Volgą GAZ 24“ vairuos iš Vokietijos atvyksiantis tarptautinės klasės sporto meistras Michailas Titovas. Jo šturmanu bus dimisijos generolas Česlovas Jezerskas – sporte pasižymėjęs ir Lietuvai daug nusipelnęs žmogus, daugelio laikomas legenda.
Nuo 1990-ųjų Č. Jezerskas dirbo Krašto apsaugos departamente ir buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės organizatorių. Jis vadovavo pirmajai Lietuvos Respublikos karinei formuotei – karinės technikos klubui, buvo Atkuriamojo Seimo gynimo štabo narys, Krašto apsaugos departamento apsaugos kuopos, o vėliau – mokomojo junginio vadas.
Č. Jezerskas taip pat buvo vienas motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kūrėjų. Daugiau nei ketverius sunkiausius metus jis ėjo pirmojo brigados vado pareigas, vėliau tapo šalies ginkluotųjų pajėgų generaliniu inspektoriumi.
Sporto arenose Č. Jezerskas daugelį metų garsino Lietuvos vardą. Jis tris kartus tapo pasaulio savigynos imtynių (sambo) čempionu, penkis kartus laimėjo Lietuvos ir Baltijos šalių pirmenybes, buvo daugkartinis Europos ir buvusios SSRS čempionas bei prizininkas. 1975 metais jis pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.
Kartu su K. Girdausku Č. Jezerskas šalies automobilių ralio čempionatą laimėjo tris kartus iš eilės – 1981, 1982 ir 1983 metais. Jo paradinį kostiumą puošia Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Šaulių žvaigždė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didysis kryžius ir kiti apdovanojimai.
Paklaustas, kodėl „Kauno rudens“ trasoje pasirinko rusišką „Volgą“, Č. Jezerskas paaiškino, kad šį automobilį gavo dovanų už pirmąjį pasaulio imtynių čempionato auksą. Tuo metu tokia mašina buvo daugelio svajonė, taip pat ir jo, o svajonių, pasak jo, reikia nepamiršti ir jų neišsižadėti.
S. Brundzai ralis sugrąžins Iževsko prisiminimus
„Kauno rudens“ trasoje pasirodys dešimtys buvusios Sovietų Sąjungos ralio čempionų ir rinktinės narių. Tarp jų bus ir tituluočiausias šalies sportininkas Stasys Brundza, buvusios SSRS automobilių ralio čempiono titulą iškovojęs net dešimt kartų. Šįkart jam talkins navigatorius Jonas Dereškevičius.
Ekipažas startuos penktuoju numeriu pažymėtu „Moskvich 412“. Automobilis nudažytas tokiomis pat spalvomis ir turi juodą variklio dangtį kaip mašina, kuria S. Brundza beveik prieš šešis dešimtmečius buvo išvykęs į Iževską treniruotis su gamyklos komandos sportininkais. Šiam raliui automobilį parengė TASVA. Iš viso asociacija dalyviams iš tolimesnių šalių paruošė aštuonis automobilius.
Beveik tuo pačiu metu startuos S. Brundos varžovas Eugenijus Tumalevičius, devynis kartus tapęs buvusios Sovietų Sąjungos ralio čempionu. Jo šturmanas bus nuolatinis partneris Aleksandras Chaimskis, kasmet į Kauną iš JAV atvykstantis susitikti su buvusiais draugais ir varžovais.
Vyriausiems ralio dalyviams – 75-erių Joeliui Tammekai ir jo 80-mečiam šturmanui Juhanui Anupoldui – R. Matijošaičio dirbtuvėse parengtas VAZ 2103. Tai toks pats automobilis, kokiu estai važinėjo savo sportinės jaunystės metais. R. Matijošaitis kartu su Šarūnu Liesiu dalyvaus ir šiame ralyje.
Šie Estijos sportininkai pasižymėjo ne tik ralio trasose. 1991 metais prestižiniame Paryžiaus–Dakaro maratone J. Tammeka ir J. Anupoldas kartu su kitu ekipažo nariu Enno Piirsalu sunkvežimių klasėje finišavo treti.
Su Dakaru susijęs ir kitas „Kauno rudens“ dalyvis – lietuvis Artūras Ardavičius. Jis kelis kartus šiame išbandyme dalyvavo su Kazachstano komanda, o Kaune startuos „Nissan Juke“.
Trasose – daugiau nei 100 ekipažų
„Kauno ruduo 2026“ ralyje dalyvaus daugiau nei 100 ekipažų iš daugiau nei dešimties šalių.
Varžybų automobilių parką sudarys daugiau nei dešimt modelių. Tarp jų – vos 887 kub. cm darbinio tūrio variklį turintis ZAZ 965, kuriuo važiuos 2025 metų ralio „Aplink Lietuvą“ nugalėtojas Tadas Vitkevičius su Feliks Krivickij, taip pat retai keliuose sutinkama „Zastava 1000“. Ja į Lietuvą iš Zaporižės atvyks ukrainiečiai Roman Shchypkov-Pavlenko ir Vadim Navrotskij. Tarp dalyvių bus ir ralio trasose įprastesnis „Subaru WRX STI“.
Pernykštį titulą bei pagrindinį Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimo taurės prizą gins Modestas Jakas ir Tomas Liutkus. Jie startuos su „Toyota Celica“. Po praėjusių metų finišo M. Jakas pergalę pavadino viena reikšmingiausių savo netrumpoje sportinėje biografijoje.
Dalyvių sąraše netrūksta šeimyninių ekipažų. 63-ejų Arūnas Vaičiūnas su 89 metų motina Ona Danguole Vaičiūniene vairuos „Subaru WRX STI“. Tėvas ir sūnus Adas bei Dominykas Bušmos pasirinko „Renault“, brolis ir sesuo Rolandas bei Evelina Dovidaičiai sės prie „Pobeda“ vairo, o žmonių su negalia grupėje Raimundas ir Mindaugas Dabužinskai varžysis su BMW 320.
Tradicinę istorinių automobilių eiseną šiemet surengs Lietuvos klasikinių automobilių klubo nariai, vadovaujami Gitauto Žičkaus. Jis kartu su žmona Vida vairuos 1937 metų „Mercedes Benz K540“.
Šis automobilis bus vienas jaunesnių tarp istorinių transporto priemonių. 1921 metų „Studebaker“ pristatys Arvydas ir Donatas Pauliukai, vos trejais metais jaunesnį „Oakland“ – Justas ir Daiva Staniai. Prieškariniu 1940 metų GAZ važiuos Mantas ir Vytis Indziulai, o Algimantas Akstinas ir Laura Binisch demonstruos rytų vokiečių „Trabant“, nuo konvejerio nuriedėjusį 1990 metais, iškart po Berlyno sienos griūties.
Ralis prasidės ir finišuos prie Šv. Mykolo Archangelo bažnyčios Kaune, Nepriklausomybės a. 14. Varžybų atidarymas numatytas spalio 3 d. 9.30 val., o pirmasis ekipažas į pirmąjį greičio ruožą pajudės 10 val.
Sportininkai važiuos 169,37 km ilgio trasa, o veteranų laukia 125,52 km distancija.
Kol bus laukiama nugalėtojų ir prizininkų apdovanojimų, finišo ceremonijos dalyvius bei iš trasų grįžtančius lenktynininkus linksmins ne tik kauniečių pamėgta grupė „Gintaro Šulinsko muzika“.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
