Kremlius kreipėsi į JAV ir Turkijos pareigūnus dėl artėjančio ginklų perdavimo Ukrainai, šeštadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Apie tai skelbia Ukrainos portalas „The Kyiv Independent“.
M. Zacharovos pareiškimas nuskambėjo praėjus savaitei po to, kai JAV Kongreso dokumentuose buvo atskleista, kad Turkija ketina reeksportuoti Ukrainai didelį kiekį Jungtinėse Valstijose pagamintos ginkluotės. Tarp planuojamos siuntos esą bus 70 amerikietiškų raketų ATACMS ir kita karinė įranga.
Rusijos diplomatijos atstovė teigė, kad tokios ginkluotės perdavimas „rimtai pakenks“ Rusijos dvišaliams santykiams su Vašingtonu ir Ankara.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vertinimu, ginklų tiekimas Kyjivui taip pat trukdo JAV ir Turkijos pastangoms tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos.
M. Zacharova nurodė, kad taikos retorikos derinimas su ginklų tiekimu Ukrainai neišvengiamai mažina tarpusavio pasitikėjimą. Ji ypač pabrėžė ankstesnius Turkijos pareigūnų patikinimus, esą Ankara vengia tiekti Kyjivui „mirtinus“ ginklus.
NATO priklausanti Turkija siekia išlaikyti galimos tarpininkės Rusijos ir Ukrainos kare vaidmenį. Ankara palaiko glaudžius ekonominius ir politinius ryšius su Maskva, tačiau tuo pat metu tiekia ginklus Ukrainai.
2022 metais Turkija prisidėjo prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kurios tikslas buvo užtikrinti saugų grūdų ir trąšų eksportą iš Ukrainos jūra. Šalis taip pat organizavo trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas, tačiau jos nesibaigė nei paliaubomis, nei platesniu susitarimu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), pradėdamas antrąją kadenciją, žadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje. Vis dėlto jo tarpininkavimo pastangas sustabdė dėl karo su Iranu kilę sunkumai.
Grįžęs į prezidento postą D. Trumpas smarkiai sumažino JAV karinę paramą Kyjivui ir paragino konfliktą spręsti diplomatiškai, remdamasis savo „Pirmiausia Amerika“ doktrina.
Jo administracijos laikotarpiu Vašingtonas nutraukė didelio masto gynybos finansavimą ir JAV karinę pagalbą Ukrainai. Dėl to Kyjivui, siekiančiam gauti svarbiausias ginklų sistemas, tenka labiau remtis kitais partneriais.
Kongreso dokumentuose teigiama, kad Turkija planuoja atsisakyti senesnių ginklų sistemų, nes pereina prie naujesnių modelių.
Numatytame pakete, be 70 raketų „M39 ATACMS“, Ukrainai turėtų būti perduota 12 daugkartinio paleidimo raketų sistemų M270, daugiau nei 2 tūkst. artilerijos raketų su kasetiniais sprogmenimis ir 47 tūkst. haubicų šaudmenų.
M. Zacharova perspėjo, kad ši ginkluotė galėtų sukelti „daugialypę žalą“: paveikti taikinius Rusijoje ir sumažinti Maskvos pasitikėjimą JAV bei Turkija.
Ji taip pat pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Vašingtoną ir Ankarą, prašydama paaiškinti būsimo ginklų pristatymo aplinkybes.
„Dar nevėlu blaiviai įvertinti situaciją“, – pareiškė M. Zacharova.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
