Naujausias Lietuvą sukrėtęs kunigų pedofilijos skandalas visuomenėje sukėlė plačias diskusijas. Sunkūs kaltinimai pateikti kunigui Tadui Švedavičiui, o kunigas Ryšardas Peciunas įtariamas disponavimu vaikų pornografija.
Apie bažnytinės ir civilinės teisės santykį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys ir teisininkas, tikintysis Ramūnas Aušrotas.
„Tai nėra naujas skandalas“
Vertindamas, kokią reikšmę šis atvejis turi visuomenei ir Lietuvai, A. Kvecys teigė, kad kalbėti apie naują skandalą nebūtų tikslu. Jo teigimu, Katalikų Bažnyčią jau maždaug 2000 metų lydi įvairūs skandalai, o tik dabar aktyviau pereinama prie problemų tyrimo ir sprendimo valstybiniu bei bažnytiniu lygmenimis.
Ekspertas pabrėžė, kad pirmiausia tai yra didžiulė tragedija nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms. Jo užuojauta taip pat skirta kunigams bei tikinčiųjų bendruomenėms, kurios su šiais nusikaltimais nesusijusios, tačiau dabar priverstos susidoroti su jų padariniais.
A. Kvecys sakė, kad nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio atlikta daugybė valstybinių ir pačios Bažnyčios tyrimų. Sudėjus jų duomenis, pasaulyje galima kalbėti apie maždaug 100 tūkst. aukų.
Anot jo, bendras tyrimų rezultatas rodo ne pavienius atvejus, o sistemingą nusikaltimų slėpimą. Kunigai būdavo perkeliami į kitas parapijas, kai kuriais atvejais – net keliolika kartų, taip siekiant nuslėpti jų veiksmus.
Ekspertas pabrėžė, kad šis Lietuvos atvejis taip pat yra labai rimtas, tačiau jo negalima vertinti atsietai nuo platesnio konteksto. Pasak A. Kvecio, viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama konkretiems kaltinimams, tačiau nepakankamai kalbama apie ilgą laiką egzistavusį sisteminį nusikaltimų dangstymą.
Tyrimuose – tūkstančiai aukų
A. Kvecys pateikė kelių tarptautinių tyrimų duomenis. Airijoje 2009 metais paskelbtuose „RIN Report“ ir „Murphy Report“ aprašyti tūkstančiai vaikų, patyrusių prievartą, taip pat jų perkėlimas į kitas įstaigas. „Murphy Report“ nustatyta, kad kunigų seksualinė prievarta buvo slepiama sistemiškai, o iš 15 rimtų atvejų policijai pranešta tik apie devynis.
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2004 metų tyrime „John J.“ nurodyta 10 tūkst. aukų ir 4300 nusikaltusių kunigų. Australijos karališkosios komisijos 2017 metų tyrimas, apėmęs laikotarpį nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio iki 2010-ųjų, nustatė 4400 kaltinimų dėl seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje.
2020 metais atliktas ICSA tyrimas apėmė 900 skundų ir 3000 atskirų seksualinės prievartos atvejų, kuriuos įvykdė 900 kunigų. Vokietijos Vyskupų konferencijos tyrimas, apėmęs 1946–2014 metus, nustatė 3700 nepilnamečių ir 1600 kunigų, susijusių su tokiais atvejais. A. Kvecys taip pat paminėjo Belgiją, Kanadą, Ispaniją ir Nyderlandus.
Ekspertas ragino problemą vertinti atsakingai ir nelyginti jos su valstybėmis, kuriose apsaugos nuo tokių nusikaltimų mechanizmai yra dar silpnesni. Jo teigimu, svarbu analizuoti būtent Katalikų Bažnyčios bei nepriklausomų tyrimų duomenis.
A. Kvecys taip pat pabrėžė, kad seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus nėra vien Bažnyčios problema. Jo pateiktoje aplinkų eilėje pirmiausia minima šeima – tėvai, seneliai, dėdės ir broliai, antroje vietoje nurodomos mokyklos bei švietimo įstaigos, trečioje – bendruomeninė ir laisvalaikio aplinka, ketvirtoje – religinės institucijos, penktoje – bendraamžių aplinka.
Jo vertinimu, lyginant po 500 valstybinių mokyklų mokytojų vyrų ir kunigų, daug daugiau atvejų būtų galima tikėtis mokyklose. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Katalikų Bažnyčioje problemos mastas yra kolosalus, o padėtį dar labiau apsunkina sisteminis nusikaltimų slėpimas.
Pasak A. Kvecio, Bažnyčia ilgą laiką atsiliko rūpindamasi moterų ir vaikų saugumu. Jis teigė, kad dabar sistema pamažu tvarkosi, tačiau vien to nepakanka.
Teisininkas ragino atskirti faktus nuo emocijų
R. Aušrotas savo ruožtu teigė, kad diskusijoje neturėtų būti suplakami skirtingi laikotarpiai ir įvykiai. Jo manymu, kartais susidaro įspūdis, jog Gintarui Grušui priskiriama atsakomybė už visą 2000 metų Bažnyčios istoriją, nors reikėtų kalbėti konkrečiai apie Lietuvą arba konkretų atvejį, o ne remtis vien emociniais argumentais.
Teisininkas pripažino, kad atskleistas pedofilijos atvejis Bažnyčiai yra skaudus. Bendraudamas su tikinčiaisiais jis matantis, kad šie išgyvena dėl skandalo ir svarsto, kaip galėtų prisidėti prie situacijos sprendimo.
R. Aušroto teigimu, kai Bažnyčioje atsiranda tokia žaizda, atsakomybę turėtų prisiimti ne vien vyskupas, bet ir visa bendruomenė. Jis tai siejo su solidarumo ir artimo meilės principais.
Siūlė steigti fondą aukoms
Teisininkas atkreipė dėmesį į Lenkijoje įsteigtą Juozapo fondą, iš kurio aukoms atlyginama patirta žala. Jo nuomone, panaši iniciatyva Lietuvoje taip pat galėtų sulaukti tikinčiųjų palaikymo – žmonės prisidėtų ne tik malda, bet ir piniginėmis aukomis.
Paklaustas, ar tai reikštų savanorišką aukojimą, o vėliau Bažnyčios kompensacijas nukentėjusiems, R. Aušrotas atsakė teigiamai. Jis teigė, kad Bažnyčia šią problemą jautriai išgyvena ir ieško būdų jai spręsti.
Kalbėdamas apie tai, kaip būtų užtikrinama, kad surinkti pinigai pasiektų aukas, o nebūtų panaudoti, pavyzdžiui, bažnyčioms renovuoti, R. Aušrotas sakė, jog abejojant institucijų geromis intencijomis galima suabejoti bet kuo. Jo teigimu, Bažnyčia aiškiai supranta, kad žalos atlyginimas aukoms yra jos atsakomybės ir misijos dalis.
R. Aušrotas taip pat pabrėžė, kad seksualinės prievartos atvejų pasitaiko įvairiose institucijose, tačiau Vakarų šalyse atliktų tyrimų gausa rodo, jog Bažnyčia išgyvena šią krizę, siekia išgydyti padarytas žaizdas ir pasukti apsivalymo keliu.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai kiekvieną darbo dieną skelbiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
