Nuo ketvirtadienio Lietuvoje rengiamos valstybės ginkluotosios gynybos pratybos „Perkūno griausmas 2026“. Jų metu bus vertinama kariuomenės vadaviečių ir dalinių parengtis, o į įvairius vienetus rugsėjį ir spalį numatoma pašaukti iki 2,4 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas teigė, kad pagrindinis pratybų uždavinys – treniruoti perėjimą iš taikos meto į krizę. Bus aktyvuojami taikos meto užduočių vienetai, stiprinami pasienio ruožai ir kritinės infrastruktūros apsauga, taip pat telkiami greitojo reagavimo budintys vienetai asimetrinėms grėsmėms neutralizuoti.
Be pašauktų rezervo karių, su daugiau nei 5 tūkst. kitų rezervo karių bus susisiekta ryšio priemonėmis. Taip siekiama patikslinti jų kontaktinius ir kitus reikalingus duomenis.
Pasak G. Premenecko, pratybų mobilizacinė dalis turi padėti paspartinti ir supaprastinti procesą: kariai, baigę tarnybą ir atliekantys aktyviojo rezervo pareigas, turi tiksliai žinoti, į kurį dalinį atvykti, kada prisistatyti ir ką atsinešti. Taip pat bus atliekamos būtinos sveikatos bei saugumo patikros.
Pratybose numatyta aktyvuoti ir karo komendantūras. Karo komendantai jiems priskirtose savivaldybėse treniruosis bendradarbiauti su Lietuvos kariuomenės daliniais bei kitomis institucijomis.
Sieks atkartoti realios krizės sąlygas
Kariuomenė nurodo, kad pratybomis norima kuo labiau priartėti prie realių krizinių aplinkybių ir patikrinti veiksmus, kurių galėtų prireikti tikros krizės metu. Pagrindinis „Perkūno griausmo“ tikslas – valstybės mastu pasirengti ginkluotai gynybai, suderinant kariuomenės, valstybės institucijų, savivaldybių ir sąjungininkų veiksmus.
G. Premeneckas pabrėžė, kad pratybos suplanuotos iš anksto, todėl jos nėra tiesioginė reakcija į šiuo metu išaugusį grėsmių lygį ar priešiškų valstybių vykdomą hibridinę veiklą.
Kaip skelbė BNS, antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai. Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje taip pat ne kartą pranešta apie galimą oro pavojų.
Vis dėlto, pasak Gynybos štabo viršininko, dabartiniai įvykiai suteiks progą per pratybas išbandyti naujas technologijas ir taktinius sprendimus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas operacinio lygmens sprendimų priėmimui, vadaviečių sąveikai ir nurodymų perdavimui tarp aukštesniosios NATO vadavietės bei Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadavietės.
Nors atskirioms pajėgoms taip pat teks spręsti taktinius uždavinius, pagrindinė pratybų dalis vyks vadaviečių lygmeniu. Kadangi kelias savaites skirtingu intensyvumu veiks visos Lietuvos kariuomenės pajėgos, bus tikrinamos ir naujos technologijos bei taktiniai metodai.
Pratybų metu keliuose gali padaugėti karinių transporto priemonių ir dalinių. Kai kurie sausumos pajėgų bei greitojo reagavimo pajėgoms priskirti vienetai vykdys užduotis prie kritinės infrastruktūros objektų ir pasienio postų. Apie konkrečias karių judėjimo vietas gyventojai bus informuojami.
„Perkūno griausmas 2026“ vyks Kauno rajono, Pakruojo, Telšių, Anykščių, Švenčionių, Tauragės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Pagėgių ir Ignalinos rajonų savivaldybėse.
Taip pat bus treniruojamasi Kybartų ir Nidos pasienio užkardose, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminale, laive „Independence“ bei Klaipėdos uosto infrastruktūroje. Pratybos tęsis iki spalio 15 dienos.
