Tebesitęsianti Hormūzo sąsiaurio blokada, brangstanti energija ir degalai netrukus gali paveikti ir maisto kainas parduotuvių lentynose. Kai kurie didieji bankai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje gali siekti apie 6 procentus. Tuo metu rinkos dalyviai įspėja, jog nuo artėjančio rudens pienas, kiauliena, duona ir kiti kepiniai gali brangti dešimtimis procentų.
Visa tai vyksta Lietuvos ekonomikai kol kas augant vienu sparčiausių tempų Europos Sąjungoje.
Pirmojo kainų šuolio laukiama jau spalį
Nors kitąmet bendra infliacija Lietuvoje turėtų mažėti, ekonomistai neatmeta, kad maisto kainos gali judėti priešinga kryptimi. Prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis prognozuoja, jog pirmuosius pokyčius pirkėjai gali pajusti jau spalį. Jo teigimu, žaliavinio pieno kaina turėtų išaugti maždaug dešimtadaliu.
Kiauliena parduotuvėse šiuo metu dar yra atpigusi, tačiau žaliavos kaina nuo žemiausio lygio jau padidėjo 50 centų už kilogramą. Dėl brangstančios energijos ir grūdų su prekybininkais dėl kainų didinimo kalbasi ir kepėjai.
Pirkėjai sako jau dabar turintys riboti išlaidas. Vieni pasakojo, kad didžiąją dalį pajamų suvalgo maistas, todėl tenka atsisakyti geresnės kokybės drabužių. Kiti teigė mažinantys mėsos vartojimą, daugiau renkantis daržoves ir iš anksto ruošiantis rudens bei žiemos laikotarpiui. Dar vienas pirkėjas sakė, kad kylant kainoms tiesiog perka mažiau ir renkasi tik tai, kas atitinka jo galimybes.
Kitas gyventojas situaciją apibūdino itin vaizdžiai – esą gali tekti valgyti duoną su vandeniu ir cukrumi.
Vis dėlto kol kas parduotuvių lentynose prognozuojamo šuolio nematyti. Prekybininkai skaičiuoja, kad vasarą maisto produktai atpigo keliais procentais, o kai kurių prekių kainos yra gerokai mažesnės nei metų pradžioje.
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigė, kad birželį ir liepą fiksuota maždaug 3 procentų maisto kainų defliacija. Jos teigimu, palyginti su metų pradžia, reguliarios kainos sumažėjo net keliems tūkstančiams produktų.
Atpigimas gali būti laikinas
„Swedbank“ šių metų vidutinės infliacijos prognozę padidino iki 6 procentų, o SEB numato 5,3 procento infliaciją. Rudenį, SEB vertinimu, metinė infliacija gali viršyti 6 procentus.
Iki šiol bendrą kainų augimą pristabdė pigęs maistas, tačiau ekonomistai mano, kad šis laikotarpis artėja prie pabaigos. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, jog infliaciją ir maisto brangimą gali paskatinti daugybė rizikų. Pasak jo, dalis gyventojų šiemet infliacijos nejaučia būtent todėl, kad maisto produktai kol kas nepabrango, tačiau maisto kainų stabilumo etapas, panašu, baigiasi.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu mažmeninė prekyba dar tik vejasi didmeninėje rinkoje įvykusius pokyčius. Didmeninės kainos mažėjo nuo praėjusių metų vidurio, todėl dabartinė mažmeninė defliacija yra cikliško proceso dalis.
Tačiau didmeninėje rinkoje jau matomas posūkis. Pirmąjį pusmetį rekordiškai atpigę grūdai pradėjo brangti. „Swedbank“ skaičiavimu, kviečių ir kukurūzų kainos nuo žemiausio lygio pakilo daugiau nei dešimtadaliu, o jų augimas tęsiasi.
Prie grūdų kainų augimo prisideda ir energija
Maisto gamintojų sąnaudas didina ne tik grūdai, bet ir energija. Gamtinės dujos biržoje dabar kainuoja apie 68 eurus už megavatvalandę – dvigubai daugiau nei prieš metus.
Pirmiausia didesnes išlaidas pajus daug energijos naudojanti pramonė, o vėliau dalis šių kaštų gali atsispindėti ir galutinėse maisto produktų kainose. T. Povilauskas pabrėžė, kad kainų persidavimas vartotojams nebūna momentinis – didesnės sąnaudos nebūtinai reiškia, kad produktai pabrangs jau po mėnesio.
Lietuvos ekonomika tuo metu išlieka viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Abu bankai šiemet prognozuoja maždaug 3 procentų bendrojo vidaus produkto augimą. Tačiau Lietuva kartu patenka ir tarp sparčiausiai brangstančių Bendrijos valstybių.
N. Mačiulis teigė, kad Lietuva šiemet išsiskiria didžiausiu mažmeninės prekybos ir pramonės augimu, tačiau pagal kainų augimą bei infliaciją taip pat yra tarp lyderių – užima antrą vietą. Be to, šalyje sparčiai didėja būsto kainos.
Kitąmet ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, o didžiųjų bankų vertinimu vidutinė metinė infliacija sieks nuo 3 iki 3,5 procento.
