„Facebook“ paskelbtas vaizdo įrašas iš menininko Andriaus Kviliūno namų sukėlė susirūpinimą. Susidariusią situaciją naujienų portalui tv3.lt komentavo pats menininkas.
Apie gyvenimo sąlygas prabilo artima pažįstama
Į visuomenę kreipėsi aktorė Judita Marija Smith, gerai pažįstanti A. Kviliūną. Ji nurodė, kad žinomam menininkui, kuris yra jos velionio tėčio draugas, būtina pagalba, nes įvairios tarnybos ir institucijos, jos teigimu, atsakomybę perduoda viena kitai.
Aktorė rašė, kad neįgalus vyras gyvena tarp šiukšlių, musių ir tarakonų. Pasak jos, A. Kviliūnas penkerius metus nevartoja alkoholio, tačiau rūko. Dėl antsvorio jam išsivystė širdies nepakankamumas, jis lankosi pas psichiatrą ir turi negalią.
J. M. Smith taip pat įspėjo apie galimą pavojų: butas yra 12 aukštų name, todėl tokiomis sąlygomis bet kada gali kilti gaisras. Ji pasiūlė tarpininkauti sprendžiant susidariusią padėtį ir paragino galinčius patarti ar padėti susisiekti asmeniškai bei pasidalyti informacija.
A. Kviliūnas pasakojo, kad iš pradžių sulaukdavo pagalbos, tačiau vėliau liko vienas. Jis kreipėsi dėl negalios ir specialiųjų poreikių, kad jam būtų padedama tvarkytis, tačiau išgirdo, jog tokios pagalbos jam nereikia. Menininkas teigė, kad net iki už 20 metrų esančios parduotuvės eidamas turi du kartus sustoti pailsėti, nes sunkiai dirba širdis.
Pasak vyro, sveikata ypač suprastėjo per pandemiją. Per COVID-19 laikotarpį jis priaugo 80 kilogramų: anksčiau svėrė 100 kilogramų, vėliau svoris pasiekė 180, o dabar siekia kiek daugiau nei 160 kilogramų. A. Kviliūnas sakė, kad svoris nekrenta, o siūlomai operacijai ryžtis bijo.
Situaciją įvertino Seimo narė
Į šią istoriją sureagavo Seimo narė. Ji atkreipė dėmesį, kad šią savaitę Jungtinėse Tautose Lietuva pristatė pažangą įgyvendinant Asmenų su negalia teisių konvenciją: stiprinama teisinė apsauga, plėtojamos bendruomeninės paslaugos, vyksta deinstitucionalizacija ir gerėja paslaugų prieinamumas.
Vis dėlto, jos teigimu, A. Kviliūno situacija rodo kitą realybę. Menininko namuose esą susikaupę daug atliekų, jaučiamas stiprus kvapas, yra musių ir tarakonų. Dėl sveikatos problemų vyras sunkiai juda, beveik neišeina iš namų, yra vienišas ir izoliuotas.
Seimo narė pabrėžė, kad A. Kviliūnas nėra kaupikas ir anksčiau taip negyveno. Tiesiog jo galimybės pasirūpinti savimi ilgainiui tapo per mažos.
Ji taip pat kėlė klausimą dėl žmonių su negalia reikalų koordinatorių darbo. Pasak jos, koordinatoriaus vaidmuo turėtų būti ne vien persiųsti telefono numerį, paaiškinti, kuriam skyriui klausimas nepriklauso, ar persiųsti laišką dar kelioms įstaigoms, o realiai sukoordinuoti pagalbą. Seimo narė teiravosi, ar Vilniuje yra toks žmogus, galintis pasirūpinti šiuo atveju.
A. Kviliūnas prisiminė laiką, kai gyveno globoje. Tuomet, jo teigimu, buvo žmonių, bendravimo ir mažiau vienatvės. Dabar vyras norėtų grįžti į vietą, kur jautėsi saugus. Jis nori gyventi ir tapyti, o ateityje ketina vaizduoti senukus.
Seimo narė priminė, kad Lietuvos delegacija Ženevoje pabrėžė būtinybę mažinti skirtumą tarp teisės aktų ir jų įgyvendinimo praktikoje. Jos vertinimu, sprendžiant šią situaciją būtinas ir paties žmogaus dalyvavimas.
Ji klausė, ką dar žmogus turi padaryti, kad valstybės institucijos ateitų ne tik patikrinti, bet ir suteikti realią pagalbą. Anot jos, ataskaitos, konvencijos ir įstatymai yra svarbūs, tačiau žmogaus teisės prasideda ne konferencijų salėje, o tada, kai kas nors atveria tokio buto duris ir pasiūlo pagalbą.
