„NBA Europe“ projektas dar neturi nei galutinių komandų sudėčių, nei oficialiai patvirtintų arenų, tačiau jo vertė jau skaičiuojama milijardais.
ESPN skelbia, kad naujoji lyga galėtų pradėti veikti 2027 metų spalį. Planuojama, kad ją sudarytų 12 nuolatinių klubų ir dar keturios papildomos komandos, iš viso – 16 ekipų.
Viena svarbiausių būsimų rinkų laikomas Londonas. Pranešama, kad konsorciumas, kuriam, kaip teigiama, vadovauja technologijų milijardierius Nikeshas Arora, už galimybę valdyti Londono franšizę pasiūlė apie 1 mlrd. JAV dolerių.
Tokio dydžio suma būtų mokama už komandą, kuri dar net neegzistuoja: nėra patvirtinta jos sudėtis, neaišku, kur ji žais, o pirmosios rungtynės dar neprasidėjo.
NBA Londoną kartu su Paryžiumi ir Milanu įvardija kaip vieną pagrindinių Europos rinkų. Lygos vadovybė mano, kad didžiausi miestai galėtų tapti svarbiausiu naujojo projekto verslo pagrindu.
NBA pateikiamais duomenimis, pasiūlymų dėl franšizių 12-oje tikslinių miestų vertė gali siekti nuo maždaug 500 mln. iki daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Galutinė suma priklausytų nuo rinkos dydžio ir suteikiamų teisių.
Investuojama ne tik į krepšinį
Didelę kainą lemia ne vien būsimos komandos sportiniai rezultatai. Investuotojai siektų įsigyti NBA prekės ženklo atstovavimo teisę viename didžiausių Europos miestų. Potencialią grąžą taip pat sudarytų televizijos transliacijos, rėmėjų pinigai, bilietų prekyba, atributika ir ilgalaikis franšizės vertės augimas.
NBA komisaras Adamas Silveris yra užsiminęs, kad naujojoje lygoje galėtų veikti ribota pakilimo ir iškritimo sistema. Tai reikštų, kad „NBA Europe“ nebūtų visiškai atvira Europos piramidė, panaši į tą, kuri gerai pažįstama futbolo pasaulyje.
Šis klausimas itin svarbus dabartiniams Eurolygos klubams. Madrido „Real“, Atėnų „Panathinaikos“ ir Stambulo „Fenerbahče“ jau turi ilgą istoriją, lojalius sirgalius ir aiškią vietą Europos krepšinio sistemoje. Todėl naujajai lygai tektų įsitvirtinti greta esamo modelio, o ne paprasčiausiai jį pakeisti.
Didžiausias pavojus – žaidėjų rinka
Viena pagrindinių projekto rizikų gali būti talentų perskirstymas. Jei „NBA Europe“ klubai pasiūlytų didesnius atlyginimus nei dabartinės Eurolygos komandos, jie galėtų pradėti vilioti žaidėjus. Mažesnius biudžetus turintiems Eurolygos klubams tai būtų ypač skausminga.
NBA projektą pateikia kaip galimybę išauginti visą Europos krepšinio rinką. Teoriškai didesnis NBA ženklo matomumas galėtų pritraukti naujų sirgalių ir papildomų pinigų visam sportui, tačiau šiam vertinimui pritaria ne visi.
Londonas yra didžiulė sporto rinka, bet naujajai komandai reikėtų varžytis dėl visuomenės dėmesio su „Premier League“ klubais, ypač futbolo grandais. Vien NBA vardas savaime negarantuoja nei pilnų arenos tribūnų, nei didelės sezoninių abonementų paklausos.
Jei Londono franšizės kaina iš tiesų pasiektų 1 mlrd. JAV dolerių, svarbiausia būtų ne pati ši suma. Daug daugiau pasakytų tai, ar panašaus dydžio vertę įgytų Paryžiaus ir Milano projektai.
Jeigu kelioms Europos rinkoms būtų nustatytos panašios kainos, tai rodytų, kad investuotojai „NBA Europe“ laiko ne trumpalaikiu eksperimentu, o ilgalaikiu verslu.
Iki numatomo 2027 metų spalio starto dar teks išspręsti daugybę klausimų: nustatyti klubų savininkus, pasirinkti arenas, suformuoti komandų sudėtis, sudaryti tvarkaraštį, išgryninti santykius su Eurolyga ir žaidėjų atlyginimų sistemą. Vis dėlto jau dabar aišku, kad Europoje kuriamas ne vien naujas krepšinio turnyras – tai plataus užmojo verslo projektas, kuriame milijardinės franšizių kainos atsirado dar prieš pirmąjį rungtynių kamuolio išmetimą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
