Vokietijos žiniasklaida paviešino NATO parengtą Baltijos šalių gynybos scenarijų. Jei Rusija mėgintų įsiveržti į Lietuvą, Latviją ar Estiją, agresorius būtų stabdomas pasitelkiant dronus, robotus ir sistemas, galinčias smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje. Į planuojamų smūgių zoną patektų Kaliningradas ir kitos Rusijos vietovės.
NATO generolai šią informaciją atskleidė neatsitiktinai – plano paviešinimas turėtų tapti žinute Vladimirui Putinui ir Rusijos visuomenei apie galimas puolimo pasekmes.
Gynyba būtų pradedama prie pat sienos
Baltijos šalyse reguliariai pratybas rengiantys sąjungininkai vis daugiau dėmesio skiria bepiločiams. Su jais dirba Estijoje dislokuoti Jungtinės Karalystės kariai, Latvijoje esantys Kanados kariai ir į Lietuvą palaipsniui atvykstantys Vokietijos kariai. Pastarieji net tikrino, ar tankas galėtų pasitraukti nuo jį puolančio drono.
Vokietijos laikraštis „Bild“ skelbia, kad NATO planas Rusijos puolimo atveju būtų grindžiamas būtent dronų ir kitų bepiločių pajėgumais.
Apžvalgininkas Alvydas Medalinskas teigė, jog pagrindinis plano principas – Baltijos valstybes ginti nuo pat pirmojo metro, neleidžiant Rusijos kariams įžengti į jų teritoriją. Anot jo, tai skiriasi nuo ankstesnio požiūrio, kai buvo numatoma pirmiausia leisti rusams užimti dalį teritorijos, o vėliau ją susigrąžinti.
Plane daroma prielaida, kad Rusija pultų panašiai kaip Ukrainoje: iš pradžių būtų naudojamos raketų salvės ir dronų spiečiai, o vėliau į puolimą įsitrauktų tankai, kita šarvuotoji technika ir sausumos kariai.
Tokiu atveju NATO pirmiausia raketomis smogtų Rusijos raketų paleidimo sistemoms. Vėliau į operaciją būtų įtraukti naikintuvai ir dronai, kurių užduotis – naikinti raketų bei bepiločių paleidimo įrenginius ir Rusijos oro gynybą. Atskirai numatoma veikti prieš Kaliningradą – NATO generolai anksčiau yra viešai kalbėję, kad šis regionas galėtų būti greitai sutriuškintas.
Antrojoje gynybos plano fazėje pasienyje su Baltarusija ir Rusija būtų suformuota tam tikro pločio kovos zona. Į ją fiziškai neitų kariai – įsiveržusias pajėgas naikintų dronai ir kita nuotoliniu būdu valdoma technika. Taip būtų siekiama okupantus sunaikinti arba priversti juos trauktis.
A. Medalinskas pabrėžė, kad NATO šalys, taip pat ir Lietuva, turėtų suprasti, jog dronai bei robotai nebus tiesiog atgabenti iš kitur. Todėl būtina įvertinti savo indėlį ir atitinkamai planuoti gynybos pirkimus.
Plano paviešinimas turėtų atgrasyti Rusiją
Vėlesniame etape NATO numato raketomis, dronais ir naikintuvais smogti svarbiausiems Rusijos kariniams objektams: bazėms, karinės įrangos gamykloms, logistikai svarbiems tiltams, keliams ir geležinkeliams. Vokietijos žiniasklaidos teigimu, į Rusijos gilumą galėtų būti siunčiami ir lėktuvais gabenami dronai bei robotai, skirti taikiniams naikinti.
A. Medalinsko vertinimu, tai siunčia aiškią žinią, kad Rusijos puolimo atveju atsakas būtų nukreiptas ne tik į Kaliningrado sritį, bet ir į likusią šalies teritoriją. Jo teigimu, atgrasymo požiūriu toks signalas yra naudingas.
Žurnalistams planas buvo pristatytas Amerikos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadavietėje. Kartu paaiškinta, kad jo viešinimas taip pat yra atgrasymo priemonė – Rusija turėtų žinoti, kas jos lauktų nusprendus pulti. Vis dėlto pats plano egzistavimas nereiškia, kad Rusija tikrai ketina pradėti puolimą.
Prezidento patarėjas Marius Česnulevičius ragino į situaciją žvelgti ramiau. Jis pabrėžė, kad planavimas yra įprasta ir būtina tiek gynybinių, tiek puolamųjų veiksmų dalis, tačiau vien plano parengimas nereiškia sprendimo jį įgyvendinti.
Rusijos pajėgų telkimo požymių kol kas nėra
Latvijos prezidentas Egars Rinkevičs, apsilankęs prie sienos su Baltarusija ir apžiūrėjęs įtvirtinimus, sakė nematantis Rusijos pajėgų telkimo požymių. Kartu jis pripažino, kad šiandien Rusija savo pajėgas galėtų sutelkti gerokai greičiau nei prieš 2021-ųjų invaziją į Ukrainą.
E. Rinkevičs perspėjimus ragino vertinti rimtai, bet ne absoliučiai. Jo pateiktu palyginimu, žvalgybos tarnybų prognozės kartais primena orų prognozes: jos gali būti tikslios, tačiau kartais, ir gana dažnai, nepasitvirtina.
M. Česnulevičius taip pat sakė, kad Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais planuoja įvairius veiksmus, kurių būtų imamasi skirtingų grėsmių atveju.
NATO plano paviešinimas rodo, kad Vakarai mokosi iš karo Ukrainoje ir vis didesnę reikšmę teikia nuotoliniu būdu valdomiems ginklams. Robotų ir dronų naudojimas mūšio lauke, anksčiau atrodęs kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tampa realybe.
Latvijos prezidentas teigė, kad jo šalis kartu su NATO sąjungininkais itin atidžiai stebi padėtį prie sienų ir galimus signalus apie Rusijos karinės technikos ar pajėgų telkimą.
Kol kas įvairių valstybių žvalgybos tarnybos teigia, kad rimto Rusijos puolimo tikimybė yra maža. Daug realesnis scenarijus – tolesni įvairūs sabotažo veiksmai.
